Karaliaučiaus archyvo likimas po Antrojo pasaulinio karo
Karaliáučiaus archỹvo likmas po Añtrojo pasáulinio kãro. 1942–1943 svarbiausi Karaliaučiaus archyvo fondai saugumo sumetimais buvo išskirstyti po įvairius Rytprūsių dvarus ir pilis: Heilsbergą, Laukstyčius (vok. Lochstädt), Skaisgirius (vok. Skaisgirren, Kreuzingen), Waldburgą, Brandenburgą ir kitus. Rytų frontui artėjant, Karaliaučiaus archyvas buvo kilnojamas tolyn. Pagaliau jis buvo pervežtas į Harzo kalnų druskos kasyklas prie Braunschweigo, Graslebene, ir ten 425 m gilyje (drauge su evakuotais Berlyno, Dancigo, Stettino, Elbingo, Torunės ir kitais archyvais) sausuose požemiuose laimingai išsilaikė iki karo pabaigos. Britų zonos valdžia visas archivalijas perkėlė į Goslarą (į imperatorių salę) ir ten rūpestingai prižiūrėjo. Tik 1947 Lenkijai buvo atiduoti gausūs jai tekusių sričių archyvų fondai (Dancigas, Stettinas, Torunė, Elbingas ir kiti). Iš Karaliaučiaus archyvo lenkams buvo atiduoti tiktai aktai tų žemių, kurios įeina į naujosios Lenkijos sudėtį (Alenšteino ir Varmės sritys). Kadangi būta pavojaus, jog visas Karaliaučiaus gali būti atiduotas lenkams, buvo labai susirūpinta Ordino archyvu. Waltherio Hubatscho rūpesčiu buvo išleisti E. Joachimo sudaryti Ordino archyvo registrai (dokumentų ir laiškų santraukos). 1947–1949 tokių registrų buvo išleista 4 tomai. Žemutinės Saksonijos valdžios lėšomis Ordino hercogo archyvo svarbiausios dalys (laiškai, foliantai, dokumentai) buvo nufotografuoti į 32 mm mikrofilmus, sunaudojant 415 ritinėlių po 50 m, taip sudarytas vertingas 1 300 000 mikrofilmuotų dokumentų fondas. 1952 IV I Goslaro depozitus, kurių svarbiausias buvo Karaliaučiaus archyve, anglai perdavė Žemutinės Saksonijos (Hannoverio) valdžiai. 1952 XII 1 direktoriumi paskyrus Kurtą Hermanną Forstreuterį Göttingene (Merkelstrasse 3) mokslo reikalams 1953 buvo atidarytas vadinamasis Staatliches Archivlager, nes prie Karaliaučiaus archyvo buvo prijungti ir kiti archyvai ar jų likučiai (pvz., Talino miesto archyvo 150 didelių dėžių), kurie savo laiku buvo saugomi nuo bombų. 1953 V 1 Karaliaučiaus archyvą galutinai perkėlus į Gottingeną ir jį sutvarkius paaiškėjo, jog iš Rytprūsių beveik visos Karalisučiaus archyve buvusios archivalijos iki 1800 buvo paimtos ir evakuotos. Apimties atžvilgiu į Gottingeną pateko apie 200 tonų, t. y. ne visas trečdalis Karaliaučiaus archyvo fondų, tačiau vertės atžvilgiu tai sudaro 9/10 archyvo, juo labiau kad išsaugotas beveik visas tas branduolys, iš kurio nuo 1804 išaugo Karaliaučiaus archyvas kaip atskira įstaiga. Apie tolesnį Karaliaučiaus archyvo likimą, jo dabartinę būklę Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas.
L: Forstreuter K. Das Preussische Staatsarchiv in Königsberg. // Ein geschichtlicher Rückblick mit einer Übersicht über seine Bestände. 1955; Hein M. Das Staatsarchiv Königsberg und seine nationale Bedeutung. 1933; Brenneke A., Lesch W. Archivkunde. 1953, S. 375–376; Mitteilungen des Gen. Direktors der Staatsarchive. 1937, 1939; Akten des Gen. Direktors der Staatsarchive. IV, 1942, VI; Ivinskis Z. Lietuvių tautos žygių šaltiniai. Karaliaučiaus archyvo svarba Lietuvos praeičiai. // Aidai, 1954, p. 297–302.
Zenonas Ivinskis