Kandyčiai

Kandýčiai (vok. Canditten, Kanditten; lenk. Kandyty), bažnytkaimis Ylavos apskrityje, 21 km į pietvakarius nuo Ylavos, 9 km į šiaurės vakarus nuo Landsbergo, Valškos upelio kairiajame krante. Kandyčiai paliudyti jau 1285, kaimas įkurtas 1350, bažnytkaimiu tapo 1414. Áukštos liepos puošė bažnyčios šventorių, kapines, kuriose, pasak padavimo, palaidotas sūduvių kunigaikštis, žynys Skomantas. Po krikšto 1285 jis su sūnumis buvo įkurdintas gretimame Steiniškės (40 ūbų) dvare. Kandyčių kapinėse liepomis apsodintas paminklinis akmuo iki paskutinių laikų prižiūrėtas ir vadintas Skomanto akmeniu (vok. Skomand-Stein). 1575 naujai įkurta parapija aprėpė ir pietinius kaimus, anksčiau priklausiusius Žintų parapijai. 1928 sudarytai Kandyčių seniūnijai priklausė dar 2 vienkiemiai. Veikė triklasė pradžios mokykla, keletas svetainių, krautuvių. Kandyčių seniūnijoje 1939 buvo 928 gyventojai, o Kandyčiuose išlikusi senovinio gatvinio aikštinio kaimo struktūra – senoji bažnyčia stovėjo ties svarbiausių kelių sankryža, juosiama tankiai susispietusių įvairaus dydžio sodybų. Kandyčių branduolį supo dešimtys įvairaus dydžio viensėdžių, išsibarsčiusių aplinkinėse kalvelėse. Buvo didelė pieninės sodyba. 2 km į šiaurės vakarus buvo senoviniai pilkapiai (vok. Hünengraben). Sovietai Kandyčius užėmė 1945 II 18, vėliau jie perleisti valdyti Lenkijai. Lenkai 1980 bažnyčią atstatė. Vietovardis yra priesagos -t- vedinys iš prūsų Kand-, gretintinas su Kandainiais.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kandyčių bažnyčia, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo