Kališo taikos sutartis
Kãlišo taikõs sutarts, sudaryta 1343 tarp Lenkijos ir Kryžiuočių ordino, tarpininkaujant popiežiaus kurijai. Ordinas Lenkijai grąžino kelias nedideles vėliausiai užkariautas sritis. Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis ordinui pripažino užkariautą Rytų Pamarį, Kulmą ir kitas žemes. Lenkija Kališo taikos sutartimi išsižadėjo priėjimo prie Baltijos jūros. Nepajėgdama plėsti savo teritorijos į vakarus, Lenkija po šios sutarties pasirašymo ėmė veržtis į rytus. Dėl Kališo taikos sutarties neteko prasmės 1325 sudaryta Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų Kazimiero III Didžiojo ir Gedimino sąjunga prieš Kryžiuočių ordiną. Prasidėjo ilgi Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai dėl Ukrainos Haličo ir Voluinės žemių. Kartu sustiprėjo kryžiuočių agresija į lietuvių žemes.
LE