Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kaimė

Kaimis, bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Labguvos apskrityje.

Kaimė, Kaimis (vok. Caymen, Kaymen, nuo 1938 Kaimen; rus. Zarečje, Trostniki), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Labguvos apskrityje, 29 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus, 19 km į pietvakarius nuo Labguvos, 2 km į pietus nuo Naudiškių, netoli Dunavos upės. 1261 minima Kayme, 1262 Keyme, 1326 Caym. Sena prūsų sembų gyvenvietė, ten buvo jų pilis. Talkinant Čekijos karaliui Pršemislui II Otakarui, tą pilį 1258 užėmė Kryžiuočių ordinas. Jis 1261 pastatydino Kaimėje kitą pilį, apgyvendino apylinkę sembų naujakuriais. Jų palikimas matyti ir iš Kaimės parapijos kaimų pavadinimų: Kaimė (: prūsų caymis), Metkaimis ( prūsų asmenvardis Mete), Salveičiai < Saloweit (: prūsų salowis – lakštingala), Sanseliai (: prūsų sansy – žąsis), Šilkaimis < Silikaim (: prūsų sylo – šilas), Surgyčiai < Sirgt- (: prūsų sirgis – žirgas). Kiti vietovardžiai gali būti prūsų arba lietuvių kilmės: Buteiniai (: prūsų asmenvardžiai Butho, lietuvių Buta), Kadagynai (: liet. kadagynas, prūsų kadegis), Naudiškiai (: prūsų asmenvardis Naudyn, liet. Naudinis), Sitkaimiai (: prūsų ir lietuvių Sita, Sitė upė), Vangiai, Vangužiai (: liet. vanga – dirva, laukas, prūsų wangus). Vietovardžiai byloja apie parapijos žmonių giminystę ir iš dalies mišrų sembų bei nadruvių (lietuvininkų) gyvenimą. Dauguma vardų liudija prūsų palikimą, bet Blėkinė, Buteiniai, Kadagynai, Naudiškiai ir Vangiai artimesni nadruviams lietuvininkams. 1782 Kaimės pietuose, Kaimenų upelio kairiajame krante, pilies vietoje, prie vandens malūno didelio tvenkinio, pastatyti dvaro rūmai. Vėlesnė Kaimės bažnyčia pastatyta 2 km į šiaurę, tarp Lautkaimio dvaro sodybos ir Buteinių kaimo. Kaimės seniūnijoje 1939 buvo 364 gyventojai. Kaimą sudarė 2 dalys: šiaurinis bažnytkaimis (7 sodybos aplink bažnyčią, užeigos namai, garo malūnas, lentpjūvė) ir pietinis kaimas prie valstybinio dvaro sodybos (dvaro rūmai, parkas su tvenkiniu, dideli ūkiniai dvaro trobesiai, per 30 sodybų tankiai užstatytoje sudėtingo plano gyvenvietėje). Sovietmečiu bažnyčia suniokota –1989 buvo likę tik griuvėsiai. Vietovardis sietinas su prūsų caymis – kaimas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kaimės bažnyčia, iki 1944 / Iš Anatolijaus Bachtino ir Gerhardo Dolieseno knygos „Vergessene Kultur: Kirchen in Nord-Ostpreußen“, 1998