kabučiai

senoviniai papuošalai, nešioti pavieniai arba kabinami į karolių apvaras, prie antkaklių, segių, smeigtukų grandinėlių.

kabùčiai, senoviniai papuošalai, nešioti pavieniai arba kabinami į karolių apvaras, prie antkaklių, segių, smeigtukų grandinėlių. Seniausi kabučiai buvo daromi iš kaulo (dažniausiai iš sumedžioto žvėries dantų) ar gintaro. Daug įvairaus pavidalo gintarinių kabučių rasta Juodkrantėje ir Šventojoje. Geležies amžiuje kabučiai buvo ypač paplitę. Žalvariniai kabučiai dažniausiai sudarė kaklo apvaros dalį. Tokia žalvarinė antkaklė su kabučiu rasta Stragnuose (Klaipėdos apskrityje). Kabučiai buvo komponuojami su karoliais ir įvijomis. Neretai kabučiais buvo puošiama galvos apdangalas, žirgo apranga (kamanos, gūnia, balnas); kartais kabučiais buvo užbaigiami juostų galai arba puošiamas kario diržas. Apie I tūkstantmečio vidurį buvo paplitę kiauraraščiai pusmėnulio pavidalo kabučiai. VIII–IX a. vartoti žalvariniai apskriti kabučiai, dengti sidabro lapeliu, papuošti tamsiai mėlyno stiklo akutėmis. Labai mėgti trikampiai, trapecijos, klevo sėklos bei gyvūnų pavidalo ir kitokie; dažniausiai jie būdavę sudėtinė kitų papuošalų dalis.

Iliustracija: III–IV a. žalvarinis krūtinės papuošalas, rastas Klaipėdos apskrityje / Iš Marijos Gimbutienės knygos „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, 1994

III–IV a. žalvarinis krūtinės papuošalas, rastas Klaipėdos apskrityje / Iš Marijos Gimbutienės knygos „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, 1994