Mažosios Lietuvos
enciklopedija

jūrininkystė

bendros jūrinės veiklos žinios ir patirtys.

jūrininkỹstė, bendros jūrinės veiklos žinios ir patyrimas (keliaujant, prekiaujant, žvejojant, kariaujant ir pramogaujant). Jūrininkystės šaka navigacija yra tiksliai apibrėžtas mokslas: tai laivo vietos, plaukimo krypties ir atstumo tarp dviejų taškų nustatymas. Kitos šakos užsiima laivų priežiūra, manevravimu, pakrovimu, variklių valdymu, jūrine prekyba ir panašiais dalykais. Jūrininkystė prasidėjo nuo surištų rąstų plausto. Vėliau buvo iš vieno rąsto išskobta ar išdeginta valtis, kuri iki šiol yra naudojama Indonezijos salose. Dvi tokios valtys, sujungtos skersinėmis kartimis, arba viena valtis, panašiai sujungta su pagalbiniu rąstu, gali išsilaikyti ir per audrą. Tai buvo šuolis, leidęs jūrininkystei plisti į visas vandenynų salas ir į Vidurio bei Pietų Ameriką. Kompasas, atėjęs į Viduržemio jūrą XIII a. iš arabų, buvo žymus šuolis, palengvinęs jūrininkystę. Jau žymiai anksčiau, naudodamiesi žvaigždėmis, ypač Šiaurės žvaigžde, jūreivių laivai nebesilaikė arti kranto, mokėjo surasti apytikrę kryptį ir atviroje jūroje.

Povilas Almis Mažeika