Mažosios Lietuvos
enciklopedija

jūriniai žodynai

įvairiakalbiai jūrinių terminų žodynai.

jriniai žodýnai. 1935 Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto dėstytojas inžinierius profesorius Tadas Šulcas išleido vadovėlį Laivų statyba, kuriame bandė įvesti kai kuriuos lietuviškus terminus. Mokomojo karo laivo karininkas, jūrų leitenantas R. Nakas 1939–1940 parengė pirmąjį nedidelį žodyną, kuris po sovietų okupacijos, sunaikinus tautinį laivyną, nebuvo išspausdintas. Sovietmečiu į lietuvių kalbą prigrūsta rusiškų ar per rusų kalbą atėjusių kitų kalbų žodžių, kai kurie net pateko į lietuvių kalbos žodyną. Pvz., žodis audra tapo štormu, įgula – ekipažu, komanda, jūreivis pasidarė matrosu, vėlingis (stiprus trumpas dažnai lietaus palydimas vėjas) – škvalu, laivo pririšimas – švartavimu ir taip toliau). Laivuose ir kranto įstaigose vyravo rusų kalba. Buvo naudojami olandiškai rusiški su angliškų priemaiša jūriniai terminai. Atgavus Nepriklausomybę (1990) ir paveldėjus nemažą prekybos bei žvejybos laivyną, susirūpinta lietuvišku jūriniu žodynu. Buvo perredaguotas R. Nako rankraštis, papildžius jį pajūrio žvejų bei seniau naudotais terminais ir vėliau sukurtais naujadarais bei pridėjus atitinkamų angliškų terminų. 1992 buvo išleistas žodynas Jūriniai įvardai (autoriai R. Nakas ir B. Stundžia). 1993 A. Velička išleido Jūreivystės žodyną, kuriame buvo nurodyti rusiški terminai, tik su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis. Iš pajūrio žvejų palikimo nė vienas terminas į tą žodyną nepateko. Didelį darbą atliko J. Banaitis, išleidęs Jūrų technikos, laivybos ir žvejybos žodyną. Jame pagrindą sudarė rusiški jūriniai terminai, bet daugelis jų buvo išversti į lietuvių kalbą, įdėta naujadarų bei įrašyta keliolika terminų iš pajūrio žvejų kalbos. Tačiau žodyne dauguma olandiškai rusiškų terminų jau gavo lietuviškas galūnes. Žodynas parengtas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. 1996 pasirodė B. Stundžios žodyno Jūriniai įvardai antroji angliškai lietuviška dalis. Pajūrio žvejų jūrinius terminus rinko kalbininkas Viktoras Kamantauskas, palangiškis žurnalistas S. Vainoras ir Vytautas Gudelis. Nemažai jų yra Jurgio Gerulio ir Christiano Stango rašinyje Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Kaunas, 1933). Prieš Antrąjį pasaulinį karą kai kurie naujadarai sukurti mokomajame karo bei tautiniame laivyne ir buriavimo mokykloje. Užjūryje nemažai naujadarų spaudoje paskelbė kapitonas P. A. Mažeika, laivų statybos inžinierius L. Balsys bei B. Stundžia.

Bronys Stundžia