Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgaičiai, 1

bažnytkaimis ir valsčiaus centras Ragainės apskrityje.

Jùrgaičiai, 1 (vok. Jurgaitschen, nuo 1938 Königskirch; rus. Kanaš), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Ragainės apskrityje, 17 km į pietvakarius nuo Ragainės, 5 km į pietvakarius nuo Argininkų, Būdupės kairiajame krante, Žilių–Gastų ir Aulavėnų–Ragainės vieškelių sankirtoje. Jurgaičių valsčiaus gyvenvietės: Būdupėnai, Gygarai, Kermušaičiai, Klišviečiai, Laugaliai, Ožkiniai, Pupiai, Skepečiai, Sprukiniai, Skategiriai, Šauliai, Šilupiškiai, Turkiai, Versmininkai, Vidgiriai ir kitos. Valsčiuje, kolonizacijos sąrašų duomenimis, turinčių ūkius lietuvių 1736 buvo 66 %. Iš 39 gyvenviečių 17-oje gyventa vien lietuvininkų, 7 – daugiausia vokiečių ir 15 – mišriai. Bažnyčios 1905 statistikos duomenimis, iš 1698 gyventojų buvo 155 (9,1 %) lietuviai, nors kai kuriuose kaimuose jų buvo net apie trečdalį, pvz., Pupiuose 34 %, Skepečiuose 26 %, Šauliuose 27 %, Versmininkuose 37 %. Jurgaičių sodybos kūrėsi kaip gatvinis kaimas palei vingiuotą vieškelį į Ragainę. 1845 Jurgaičių šiauriniame gale pastatyta raudonplytė mūrinė bažnyčia. XIX a. pro Jurgaičų šiaurinį pakraštį nutiestas tiesesnis Žilių–Gastų vieškelis, pakeitęs vingiuotą kelią per kaimus. 1939 Jurgaičių seniūnijoje buvo 508 gyventojai. Jurgaičų pietiniame gale buvo vėjo malūnas, ties Būdupės upeliu buvo susiklostęs miesteliui būdingas tankus užstatymas su mūriniais puošniais 1–2 aukštų pastatais. Sovietmečiu Jurgaičiai nugyventi. 1995 Jurgaičuose dar rasta įdomių, nors ir sunykusių pastatų bei sodybų. Vietovardis kilęs iš pavardės Jurgaitis. Jurgaičių pavardė XVI a. buvo labai populiari Mažojoje Lietuvoje ir paplitusi po visą Mažąją ir Didžiąją Lietuvą iki šiol.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Jurgaičių miestelio, Ragainės apskrityje, gyvenamasis namas, 1995

Iliustracija: Jurgaičių miestelio, Ragainės apskrityje, gyvenamasis namas, 1995

Iliustracija: Jurgaičių miestelio, Ragainės apskrityje, bažnyčios pastatas, paverstas sandėliu, 1995