Jūra

Jra, Jrė, Jūrẽlė (vok. Die Jura), upė, Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 172 km, baseino plotas 3994 km². Išteka iš Žemaitijos, į šiaurės vakarus nuo Rietavo, dideliais vingiais pietų kryptimi pro Tauragę įteka į Mažąją Lietuvą ties Lauksargiais ir Meldiklaukiais, vingiuoja pro Kalėnus, Oplankį, Krokiškius, Vartūliškius, Kalvaičius, Mociškius, Opstainius, Vėžininkus, įteka į Nemuną ties Šereiklaukio dvaru, 2,5 km aukščiau Aukštųjų Eisulių, 5 km žemiau Šešupės žiočių, 81,5 km nuo Atmatos žiočių. Kryžiuočių kelių aprašymuose minima Juwer, Jure, o 1420 Codex Epistolaris Vitoldi – Jura. Per potvynius Jūros žemupio vandenys ties Vilkyškiais plačiai išsilieja, ilgam apsemdami keletą kvadratinių kilometrų žemumos. Tuos vandenis sulaiko ir pakilęs Nemuno vanduo. Didžiausi intakai (per 30 km): Aitra, Lokysta, Akmena, Šunija, Šešuvis (visi kairieji), Ežeruona (dešinysis). Žemupio Mažojoje Lietuvoje kairieji intakai: Žiogys, Purvinė, Tamsė ir Giluvė; dešinieji – Meldiklaukė (Meldikupė), Aplankė (Oplankė), Barzupė, Birbintė ir Apsta (Opstainė). Baseinas itin asimetriškas: 84 % jo ploto yra kairiajame krante. Didžiausias intakas Šešuvis užima 48 % baseino ploto. Baseino upių tinklo tankumas 1,19 km/km², ežeringumas mažesnis negu 0,1 %, miškingumas 20 %, pelkėtumas 4 %. Vaga aukštupyje reguliuota, 5–20 m pločio, 0,5–1,4 m gylio. Vidurupyje ir žemupyje vagos plotis 20–50 m, gylis 0,5–1,7 metro. Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Vidutinis nuolydis 0,62 m/km. Žemupyje, 35 km nuo žiočių, nuolydis tik 0,08 m/km. Krantai 1–5 m aukščio, vidurupyje atodangų aukštis iki 25 metrų. Slėnis vingiuotas, su siaura salpa ir ryškiomis terasomis: jo vidutinis plotis iki Akmenos 300–500 m, žemiau – 500–1000 metrų. Prie Jūros veikia Pajūrio (nuo 1945) ir Tauragės (nuo 1925), o praeityje veikė Žadvainų (1936–1944) ir Mociškių (1893–1838, 1955–1958) vandens matavimo stotys. Vandens debitas: Pajūryje – vidutinis metinis 12,1, maksimalus 287 m³/s; Tauragėje – vidutinis metinis 21,2, maksimalus 635 m³/s. Per pavasario potvynį nuteka 26–29 % metinio nuotėkio vandenų. Vidutinis debitas žiotyse 38,7 m³/s. Jūros potvyniai staigūs ir aukšti, būna ne tik pavasarį, bet ir rudenį, žiemą. Sausmečiu Jūra labai nusenka ir debitas jos žiotyse tesiekia 2,3 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė ties Taurage 3,8–7,7 metro. Balskuose (79 km) ir Tauragėje (43 km nuo žiočių) yra tvenkiniai. Jūros žemupio ruožas (nuo 25 km iki žiočių) ilgą laiką priklausė Klaipėdos kraštui. Jūrių vardu senovės baltai bus vadinę didelius vidaus vandenis, ežerus. Geologų (G. Berendto ir kitų) teigimu, nuo Ragainės į šiaurę tyvuliavusios Aismarių didumo „jūros – marės“. Upėvardis sietinas su baltų jūr- – didelis vanduo, plg. lietuvių ir latvių jūra, prūsų ir galindų iūrin, trakų iūras – vanduo, upė; ir su kitu šaknies balsiu: lietuvių jaura – pelkynė, klampynė, prūsų wurs – kūdra. Tad Jūros pirminė reikšmė galėjo būti – didelis vanduo arba per pelkyną tekantis vanduo. Žemėlapis.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys

Iliustracija: Žemėlapis. Jūros žemupio intakai su gyvenvietėmis