Julijs Bračs

Bračs Julijs 1909 1984, latvių istorikas. 1962 vokiečių draugijos Rytų Europos klausimams tirti studijų namuose Barsinghausene skaitė referatą apie pabaltijiečių santykius su vokiečiais ir rusais (vok. Das Deutschland und Russlandbild der Litauer, Letten und Esten). Bračs argumentuotai įrodė baltų tautų kultūros raidą, prilygino lietuvių ir latvių kalbas senosioms graikų, lotynų, sanskrito kalboms, kryžiuočių veiksmus Prūsoje įvertino kaip tautos genocidą, priminė Herkaus Manto ir „pagonio“ kunigaikščio Gedimino toleranciją krikščionybei. Nušvietė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų tikruosius Vokietijos siekius: pirmuoju atveju – jos norą prijungti Pabaltijo kraštus prie Reicho, antruoju – 1941, kai pabaltijiečiai patys išvijo rusus ir tikėjosi vokiečių pagalbos atkuriant nepriklausomybę, tuometinių vokiečių politikų panieką „menkavertėms“ tautoms. Papasakojo apie okupantų vykdytą išnaudojimą, egzekucijas ir deportacijas (užuot padėjus tautoms išsilaisvinti nuo sovietų). Bračs priminė ir 1959 šovinistinio vokiečių laikraščio Memeler Dampfboot pasiūlymą –Vokietijoje gyvenančius lietuvius mainais į vokiečius atiduoti rusams.

MLFA