Jonas Kriaučiūnas

XIX–XX a. lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas.

Kriaučinas Jonas 1864 VI 18Liepalotėliuose (Šakių aps.) 1941 II 5Kaune, lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Nuo 1886 studijavo mediciną Maskvos universitete. Grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje. Nenorėdamas tarnauti carinės Rusijos kariuomenėje 1889 išvyko į Tilžę. 1890–1891 redagavo ir leido laikraštį Šviesa (2 numeriai). Taip pat redagavo lietuviškas maldaknyges, tobulino jų kalbą. Tilžėje Kriaučiūnas dirbo Weyerio spaustuvėje korektoriumi ir raidžių rinkėju. Kriaučiūnas tada pasivadino Johan Liubovski (kad nesusektų Rusijos žandarai). 1889, 1891–1895 Varpo ir Ūkininko redaktorius, t. p. rūpinosi jų platinimu. Tilžėje turėjo knygų ir laikraščių sandėlį, iš kurio gabenti leidiniai į Didžiąją Lietuvą. 1895 su kitais režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Tilžėje A. Fromo-Gužučio dramą Kauno pilies išgriovimas. 1895 grįžo į Didžiąją Lietuvą. Suimtas už dalyvavimą anticariniame judėjime, 2 metus kalintas Kauno, Petrapilio kalėjimuose. Vėliau 3 metams ištremtas į Taliną (Estija). Po 1904 grįžo į Vilnių. Redagavo Vilniaus žinias. 1915 evakavosi į Petrapilį, vėliau per Švediją grįžo į Tilžę, po to į Kauną, kur dirbo Dabarties redakcijoje, vėliau kitur. Kriaučiūnas, grįžęs iš Tilžės, Lietuvos veikėjams pateikė Postulatus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atkurti (1916 I 10 viešai apsvarstytus). Kriaučiūnas pasirašydavo J., J. K., Jons, K., J. Kauniškis, Blatvilius, Joka, Kas, Jonkas ir kitaip. Savo atsiminimus spausdino Lietuvoje, Ryte, Lietuvos Aide, Naujojoje Romuvoje. Kriaučiūnas parašė Mano praeities vaizdeliai (1936) ir kitas knygas. Išleido: Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovėje (I d.), P. Armino-Trupinėlio raštus. Vertingi Kriaučiūno prisiminimai apie Mažąją Lietuvą (Atgimusios spaudos lopšys // Kovos keliai. Klaipėda, 1938, p. 112–116).

L: Aleknavičius B. Vydūno prabudimas // Mokslo Lietuva, 2003 IX 25, p. 18–19.

Albinas Vaičiūnas