Jonas Jurgis Gocentas

Gõcentas Jonas Jurgis 1897 XII 23Gardame (Raseinių aps., dabar Šilutės r.) 1974 VII 8Klaipėdoje; palaidotas Žemaičių Naumiestyje), literatas, kraštotyrininkas, teisininkas. Evangelikų liuteronų Gocentų (vok. Gottsandt) giminė kilusi iš Naujosios bažnytkaimio, Pakalnės apskrityje. XIX a. persikėlė į Paprūsę Didžiojoje Lietuvoje. Gocentas augo 9 vaikų šeimoje. Tėvas Augustas ūkininkas ir kalvis, motina Marija Endrulikė bažnyčios choristė, dainininkė, audėja. 1920 Gocentas kovėsi Giedraičių mūšyje su lenkais. 1923 pradėjo rinkti ir publikuoti Paprūsės ir Klaipėdos krašto tautosaką. 1923–1928 mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje ir su J. Montvila leido mėnraštį Spindulėlis. 1928–1933 Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę; 3 kartus buvo renkamas į studentų atstovybę, 1928–1933 priklausė Lietuvos moksleivių sąjungai Varpas ir studentų Varpo draugijai, buvo laikraščio Lietuvos studentas redakcinės kolegijos narys (1932). 1933–1959 dirbo teisininku: 1946–1955 Klaipėdoje ir 1956–1959 Šilutėje. Po Antrojo pasaulinio karo rūpinosi bažnyčių pastatų atgavimu. Klaipėdoje buvo sakytojas surinkimuose, kapinių šventėse ir kitur. Dalyvavo 1955 bažnytiniame ginče, gynė Klaipėdos krašto tikinčiųjų reikalus. Sukaupė Mažosios Lietuvos spaudinių kolekciją, kurios dalis 1949 sunaikinta, o savininkas pašalintas iš advokatų kolegijos. Eilėraščius spausdino Prūsų lietuvių balse, Lietuvos keleivyje, Trimite, Sandoroje (JAV). Jie paskelbti knygoje Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio (1986). Studentų, etninės kultūros, Bažnyčios gyvenimo klausimais, kelionių po Vakarų Europą prisiminimus rašė į Moksleivių varpus, Lietuvos studentą, Klaipėdos žinias, Lietuvos žinias. Kraštotyros darbai publikuoti almanache Ramuva (1990), knygoje Lietuvininkų žodis (1995). Išleistas diplominis darbas Žmogaus ir piliečio teisių raida (1933). Rankraščiai: Gardamiškių dainos (1926); M. Mažvydo bibliotekos rankraštyne (F–140) nuo 1989 saugomi Mirties bausmė Lietuvoje (apie 1932); Surinkimininkai lietuvių pietistai (1959). Pastarajame darbe iškeliami surinkimininkų nuopelnai lietuvių kalbai, sąžinės svarba, aptariamos Klaipėdos krašto komplikuoto bažnytinio gyvenimo 1949–1959 sąlygos, įdėta šilutiškių surinkimininkų apie 1000 patarlių, priežodžių. Darbas vėliau išplėtotas nuo ikikrikščioniškų laikų iki XX a. (papildžius ir išplėtus jį Bažnyčios istorijos bei papročių aprašymais, pietizmo plėtra XVIII a. Mažojoje Lietuvoje, jo poveikiu Didžiajai Lietuvai) ir pavadintas Lietuvos evangeliškieji surinkimininkai (1971). Kiti rankraščiai: Sakytojiškos kalbos. D. I (1964; rinkinyje 50 kalbų ir pamokslų, pasakytų 1954–1964); Rojaus darželis (1967; rinkinyje 120 redaguotų ir originalių giesmių); Ateik ateik, pavasarėli (1969; eilėraščių rinktinė); Autobiografija (1969; Gocentų giminės istorija) ir prisiminimai apie XX a. pradžios lietuvininkų šventes).

L: Gocentas V. Klaipėdos krašto mylėtojas // Lietuvininkų žodis. K., 1995, p. 717–720; Jonas Jurgis Gocentas // Tarp knygų. 1997, X, p. 45-46.

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Jonas Jurgis Gocentas, 1962

Iliustracija: Jonas Jurgis Gocentas (dešinėje) su broliu Albertu ir seserimi Elzike, tėvais Augustu Gocentu ir Marija Katre Endrulike-Gocentiene Gardame, 1933 / Iš Vytauto Gocento rinkinio