Jan Szczepan Otrębski
Otrębski Jan Szczepan (Janas Ščepanas Otrebskis) 1889Pilicoje (prie Kelcų) 1971 IV 25Poznanėje (Lenkija), lenkų lituanistas ir baltistas. Dr. (1930). Studijavo Varšuvos ir Leipcigo universitetuose; 1921–1943 ir 1944–1945 dėstė lietuvių kalbos istorinę gramatiką Vilniaus universitete; profesorius (1930). 1945–1960 dirbo Poznanės universitete; 1947–1960 vadovavo jo iniciatyva įsteigtai Baltų filologijos katedrai. Tyrė baltų ir slavų kalbinius ryšius, šių kalbų santykius su kitomis kalbomis, įvairias prūsų (jotvingių) kalbų problemas. Įrodinėjo, kad jotvingių kalba – pereinamoji tarp baltų ir slavų kalbų. Tvirtino, kad jotvingių substratas nulėmė nemažai lenkų kalbos reiškinių, sukėlė mozūrų krašte š, ž, č, dž virtimą s, z, c, dz ir kita. Svarbiausias veikalas – Gramatyka języka Litewskiego [Lietuvių kalbos gramatika, 3 t.], kurioje plačiai panaudota Mažosios Lietuvos senųjų raštų ir tarmių duomenys. Parengė lietuviškų tekstų rinkinį Teksty litewskie (2 dalys, 1957–1959; II dalį parengė kartu su žmona Elena Samaniūte-Otrębska), kuriame yra ir tekstų iš Mažosios Lietuvos.
L: Otrębska H. Bibliografia prac Jana Szczepana Otrębskiego za lata 1910–1966 // Acta Baltico–Slavica, t. 3, 1966; Otrębska H. Bibliografia prac Jana Szczepana Otrębskiego od roku 1967 // Acta Baltico–Slavica, t. 8, 1973; Safarewicz J. Prace lituanistyczne profesora Jana Otrębskiego // Lingua Posnaniensis, t. 17, 1973; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2. V., 1982, p. 142–152.
Zigmas Zinkevičius