Jakų senieji gynybiniai įtvirtinimai

Jak seneji gynýbiniai įtvrtinimai, vadinti Piltine (kartais vadinami Lelių, Mozūriškių ar Sudmantų pylimais), yra į pietvakarius nuo buvusio Lelių dvaro. Archeologinėje literatūroje minimi nuo XIX a. pabaigos. Po Antrojo pasaulinio karo jų vieta buvo užmiršta ir tik 1992 juos vėl surado klaipėdietis kraštotyrininkas V. Tamošiūnas. Dabar juos sudaro tik 0,6 m aukščio, 17–20 m pločio ties pagrindu žiedinis pylimas, juosiantis apie 45 m skersmens aikštelę. 1993 archeologai R. Banytė ir V. Žulkus ištyrė 19,25 m². Rasta stambių akmenų, stulpaviečių, degėsių, molio tinko fragmentų. Šio įrenginio paskirtis ir chronologija neaiški. Manoma, kad čia galėjusi būti astronominių stebėjimų vieta. Archeologas G. Zabiela šiuos įtvirtinimus vadina piliakalniu ir datuoja II tūkstantmečio pradžia. Karaliaučiaus archeologas C. Engelis mini, kad Jakuose buvo rasta XII–XIII a. radinių, tačiau jie greičiausiai nesusiję su šiuo įtvirtinimu.

L: Banytė R., Žulkus V. Jakų, Klaipėdos r., pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. V., 1994, p. 39–49; Tamošiūnas V. Dėl Klaipėdos krašto paveldo išlikimo // Mūsų kraštas. 1(6). V., 1995, p. 44.

Linas Tamulynas