Jacobus Heinricus Ohlius

Jakobus Heinrikus Olius, XVIII a. teisininkas.

Ohlius Jacobus Heinricus (Jakobus Heinrikus Òlius) 1715 XI 11 Karaliaučiuje 1776 I 3 ten pat, teisininkas. Teisės dr. (1740). 1730 įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1737 Tübingeno universitete studijavo teisę. Keliavo po Šveicariją, Olandiją ir Angliją. 1741–1751 Karaliaučiaus universitete dėstė teisės mokslus. Buvo Rūmų baudžiamojo teismo asesorius, nuo 1747 – Rūmų teismo tarėjas, nuo 1757 – Tribunolo ir našlaičių globos tarėjas, vėliau slaptasis justicijos patarėjas. Svarbiausi darbai: De locatione iurisdictionis, 1737 [Apie teismingumo išnuomojimą], Prussiae in libertatem adsertae specimen quo probatur eam nullo umquam titulo imperio Germanico fuisse subiectam, 1740 [Išlaisvintos Prūsijos pavyzdys, kuriuo įrodoma, kad ji niekada nebuvo pavaldi Vokiečių (Šventosios Romos) imperijai], De actibus imperii Romano-germanici in Prussiam possessoriis falso venditatis, 1741 [Apie Romėnų–germanų imperijos aktus, savininkų apgaule pardavinėtus į Prūsiją], Historisch-kritische Beleuchtung der Frage: Hat die Preussische Ritterschaft das Recht, 1787 [Istorinis-kritinis klausimo nušvietimas: Prūsijos riterija turi teisę]. Ohlius įrodinėjo, kad Prūsija niekada nepriklausė Vokiečių imperijai.

Vytautas Raudeliūnas