Įsruties apskrities vietovardžių germanizavimas, nacinimas ir sovietinimas

Įsrutiẽs apskritiẽs vietóvardžių germanizãvimas, nãcinimas ir soviẽtinimas. Jau nuo 1928 prasidėjo gyvenviečių vardų germanizavimas; iki 1932 pakeisti 35 kaimų pavadinimai, pvz., Draupiai į Friedenau 1928, Dvariškiai į Eichenberg 1928, Gerlaukiai į Waldfrieden 1928, Kaušiai į Horstenau 1928, Kutkiemis į Pregelau 1928, Lenkininkai į Georgenhorst 1932, Nagai į Lindenhausen 1929 ir kiti. Naciams įsigalėjus, lietuvininkų kaimų pavadinimai 1938 pakeisti senesniems gyventojams nieko nesakančiais vardais, pvz., Akmeniškiai į Sittenfelde, Apšriūtai į Lindenwalde, Aukskaliai į Ringelau, Bubainys į Waldhausen, Būdviečiai į Schönwaldau, Dručlaukiai į Hasenfeld, Gaidžiai į Wiesenblick, Kalviškiai į Hengstenberg, Kraupiškėnai į Erdmannsruh, Naniškas į Neunassau, Obeliškiai į Schulzenhof, Stagučiai į Dallwitz, Stirkalniai į Keilergrund, Šepečiai į Oberschleifen, Šernupiai į Kirschland, Trakis į Farndorf, Važininkai į Grünacker, Žalys į Mengewiesen, Žvirbliai į Güldenau ir kiti. Tai vis seniūnijų pavadinimai, pakeisti 1928–38 ir pažymėti žvaigždute * seniūnijų sąraše. Iš 132 seniūnijų pavadinimų 104 (78,8 %) pakeisti vokiškais vardais, o 1919 buvo dar 275 lietuviški kaimų pavadinimai ir tik 58 vokiški, t. y. 82,5 % buvo lietuviški. Po 1945 sovietų pastangos naikinti ne tik autochtonus gyventojus, bet ir jų daugelio amžių palikimą, jų sukurtą vardų lobyną neturi precedento pasaulio užkariavimų ir okupacijų istorijoje. Net ir genocidas per švelnus žodis, nors sovietai aiškino, kad „gyventojų grupių išnaikinimas rasiniais ir nacionaliniais (religiniais) motyvais – sunkiausias nusikaltimas žmonijai...“ Kadangi visi ne tik Įsruties apskrities, bet ir visos šiaurinės Rytprūsių dalies vietovardžiai ir vandenvardžiai pakeisti kraštui svetimais sovietiniais vardais, jie nevardijami. Užtenka atkreipti dėmesį į bažnytkaimių lentelę, kurioje pastebima miestų ir vietovių pavadinimų, perkeltų iš Maskvos apylinkių: Gremiačje, Kalužskoje, Zagorskoje, Kamenskoje; iš Ukrainos: Kalinovka bei vieno Sovietų Sąjungos žydų kilmės generolo vardas, įamžintas Černiachovske.

L: Pėteraitis V. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. V., 1997.

Vilius Pėteraitis