Įsruties apskrities upės ir gyventojai prie jų
Įsrutiẽs apskritiẽs ùpės ir gyvéntojai prie j. Jau Kryžiuočių ordinas rado gyventojų abipus Priegliaus aukštupio nuo Toplaukio iki Įsruties – ten, kur susilieja Įsra, Ungura ir Rominta. Vėliau apsigyveno žmonės ir prie jų intakų, prie Auksinės su Ditava, prie Druojos ir Šarmentos, prie Strijaus, Nybudžio ir Eimenio. Priegliaus ir Įsros upėvardžiai primena seniausią laikotarpį, prabaltiškus laikus; Auksinė, Ditava, Druoja, Šarmenta ir Strijus – baltiškojo laikotarpio atstovai. Čia išpažintas nadruvių tikėjimas, jų šventa vieta buvo Romuva. Naujesnių laikų lietuvininkų įsikūrimą prie upių ir upelių liudija Būdupė, prie kurios, pasistatę būdas, žmonės ėmė kultivuoti aplinką. Tuomet ir Bundžius apsigyveno prie Bundžios upelio, o jo kaimynai – už Bundžios upelio, Užbundžiuose. Atsikėlė ir Lindikas bei Trakys ir abu paliko savo buvimo pėdsakus: jų vardu pavadinti upeliai.
L: Pėteraitis V. Mažoji Lietuva ir Tvanksta. V., 1992.
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Žemėlapis. Gyvenvietės prie Įsros upės
Iliustracija: Tiltelis per Ungurą ties Įsrutimi, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo