Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Įsė

Ysė, bažnytkaimis, valsčiaus centras Pakalnės apskrityje.

sė, Ỹsė (vok. Inse; rus. Pričaly), bažnytkaimis, valsčiaus centras Pakalnės apskrityje, 28 km į pietvakarius nuo Kaukėnų, 16 km į šiaurės vakarus nuo Kryžionų, prie Kuršių marių, abipus Įsės upės žiočių, tarp Tovės ir Lūjos. Valsčiui priklausė Įsė, Įselė, Senoji Įsė, Lūja, Macgiriai, Paitė, Sibėrija, Tovė ir Tovelninkų urėdija. Senoji Įsė su 26 sodybomis buvo įsikūrusi upės dešiniajame krante, o kairiajame krante – Didžioji Įsė su daugiau kaip 30 sodybų. Tai daugiausia mažos žvejų sodybėlės su nedideliais pastatais, tankiai išrikiuotais upės pakrantėse. Abi Įsės dalis supo apsauginiai pylimai, vėjo varomos siurblinės sausino kaimo daržų sklypus. Bažnyčios 1905 statistikos duomenimis, iš 1956 Įsės valsčiaus gyventojų 833 (43 %) buvo lietuvininkai, o didžiausioje valsčiaus gyvenvietėje Tovėje jie sudarė daugumą (83 %). Įsėje vyravo lietuvininkų ir kuršininkų žvejai, statę ten dailius medinius pastatus, būdingus žvejų kaimams. Rytų pusėje Įsę supo didelė ir drėgna Tovelninkų giria, Paitės ir Beržynų pelkės. Vakaruose palei marias tęsėsi šlapios pievos ir nendrynai. Upės žiotys XIX a. iš abiejų pusių buvo sutvirtintos 1 km ilgio molais iš medinių polių ir akmenų. Buvo pastatytas aukštas metalinis signalinis bokštas žvejams perspėti. Pamario pylimu buvo nutiestas kelias: į Lūją – šiaurėn, į Mažąją Įsę – pietų pusėn. Šioje buvo girininkija ir 3 žvejų viensėdžiai pamaryje. Įsės apylinkes XVIII–XIX a. pakeitė drėgnų girių sausinimas stačiakampiu kanalų tinklu, nutiesus pylimais kelius, pakeitus upių vagas (taip išnyko Įsės link tekėjusi Viršupė). 1939 seniūnijoje buvo 545 gyventojai. Sovietmečiu Įsė labai suniokota. Buvo nugriauta bažnyčia, dauguma senų pastatų. 1990 jau nebebuvo senovinių puošnių statinių, bažnyčios vieta ir šventorius buvo paversti daržu. Vietovardis kilęs iš upėvardžio sė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Klaipėdos jurų muziejaus kurėnas – burinė valtis prie Įsės kranto, 1990

Iliustracija: Įsės kaimas, iki 1944 / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Įsės kaimas, iki 1944 / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Įsės dviklasė mokykla, iki 1944 / lš Viliaus Pėteraičio archyvo