Holsteino jūra

Hòlsteino jra egzistavo antropogeno (kvartero) laikotarpiu (Holsteino tarpledynmečiu) dabartinės Šiaurės ir Baltijos jūros pietinės dalies vietoje. Pavadinimas kilęs iš Vokietijos istorinės srities Holsteino. Tarpledynmečio pradžioje vyko didelė Holsteino jūros transgresija. Jūros vandenys užliejo Jutlandijos pusiasalį ir didelius šiaurės Vokietijos plotus. Upių slėniais vanduo įsiveržė giliai į žemyną. Manoma, kad tokia didelė Holsteino jūros transgresija vyko dėl sustiprėjusių epeirogeninių Žemės plutos grimzdimų, apėmusių Vokietiją ir gretimas sritis. Jūrinės nuosėdos, nustatytos Sembos pusiasalyje, į pietryčius nuo Karaliaučiaus bei prie Vištyčio ežero, yra susidariusios egzistuojant Holsteino jūrai. Kaip toli buvo Holsteino jūros šiaurinis krantas Baltijos teritorijoje, tiksliai nenustatyta (galėjo siekti Gotlando salą). Holsteino jūros nuosėdų storiai labai įvairus – nuo kelių iki keliasdešimties metrų. Daugiausia tai molis, aleuritas, smėlis su augalijos (dumblių, diatomėjų, sėklų, žiedadulkių, vegetatyvinių dalių) bei gyvūnijos (foraminiferų, moliuskų, ostrakodų) liekanomis. Jų storiai Mažojoje Lietuvoje paprastai neviršija 40 m ribos, dažniausiai slūgso nuo +10 iki –10 m jūros lygio atžvilgiu, kartais kraigas pakyla iki +30 m, o padas nusileidžia iki –40 m žemiau jūros lygio.

Ona Kondratienė