hercogas

aukščiausio rango didelės srities valdovas; kunigaikščiui artimas titulas.

hèrcogas, Vakarų Europos viduramžių epochoje – aukščiausio rango didelės srities valdovas, absoliutinės monarchijos laikais – titulas, artimas kunigaikščiui. XIV a. pabaigoje–XV a. Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijų vokiškuose aktuose kai kada hercogais tituluojami kunigaikščiai (didysis kunigaikštis – didžiuoju hercogu). 1525–1701 gyvavo Prūsijos hercogystė, arba kunigaikštystė (nuo 1701 karalystė), kurios sudėtyje buvo ir Mažoji Lietuva. Pirmasis jos hercogas (kunigaikštis) buvo Albrechtas.

Edvardas Gudavičius