gydymo įstaigos

gýdymo staigos (XIX–XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje). Vokietijos statistikos duomenimis, valstybėje 1875 X 24 veikė įvairaus profilio valstybinės ir privačios ligoninės. Daugiausia buvo valstybinių (öffentliche) gydymo įstaigų: bendrojo profilio (allgemeine) ligoninės (Krankenhäuser), psichiatrijos (Irren-), akių ligų (Augen-), t. p. gimdymo klinikos (Entbindungsanstalten). Buvo ir privačių ligoninių, turinčių daugiau kaip po 10 lovų. Sergantieji plaučių ligomis gydyti bendrojo tipo ligoninėse. Nuo 1902 padidėjo psichiatrinių ligoninių skaičius. Jose gydyti ir sergantieji nervų ligomis (Schwachsinnige). Nuo 1877 iki 1904 daugėjo įvairaus tipo ligoninių. Jų lovų skaičius išaugo 3–5 kartus. Pvz., 1904 Prūsijoje buvo 981 valstybinė (66 354 lovų) ir 1006 privačios (5314 lovų) ligoninės. Tuo metu Prūsijoje buvo 1173 gimdymo klinikos, 123 privačios, 631 universitetinės klinikos. Valstybinės akių klinikos turėjo 616, privačios – 1334, universitetų klinikos – 602 lovas. Pagal oficialią to meto statistiką, medicininė pagalba atitiko gyventojų poreikius. Ligoninėse lovų buvo pakankamai: 1901 psichiatrijos ligoninėse 5%, akių ligų 50%, bendrojo profilio ligoninėse 40% lovų buvo laisvos. Gydymo įstaigose akliesiems (für Blinde) ir kurčnebyliams (für Taubstumme) ligoniai buvo gydomi, auklėjami, mokomi profesijos, amatų ir kaip prisitaikyti prie aplinkos. 1905 Prūsijoje veikė 45 mokyklos kurčnebyliams. Iš viso Vokietijoje tokio tipo mokyklose mokėsi 6954 mokiniai, 3292 gyveno specialiuose internatuose (Taubstummeninternate), kiti – šeimose ir lankė pamokas kurčnebyliams. Dar gydymo įstaigos Klaipėdos krašte XIX–XX a.

L: Das Deutsche Reich in gesundheitlicher und demographischer Beziehung. Berlin, 1907

Leonardas Poviliūnas