Gvildžių atodanga

Stačiame Danės upės krante prie Gvildžių atsidengusios tarpmoreninės nuosėdos su dviem nestorais durpių sluoksniais.

Gvildži atódanga yra Danės upės kairiajame krante prie Gvildžių (apie 7 km į šiaurę nuo Klaipėdos). Stačiame upės krante atsidengusios tarpmoreninės nuosėdos su dviem nestorais durpių sluoksniais. Apatinis (0,5–1 m storio) – tamsiai rudas, labai kietas, panašus į rusvąsias anglis (diagenezės procesų labai paveiktos žemapelkių durpės) slūgso apie 1,5 m virš Danės vandens lygio. Viršutinio sluoksnio (5–30 cm storio) durpės tamsiai rudos, gerai sudurpėjusios, purios. Šiuos durpių sluoksnius skiria apie 6 m storio smėlio sluoksnis. Nuosėdas dengia du ploni (iki 1 m) įvairaus grūdėtumo smėlio sluoksniai, perskirti 1,6 m storio moreninio priemolio sluoksnio. Gvildžių atodangos durpių sluoksnius pirmasis aprašė ir tyrinėjo A. Jentschas (Protokol der Sitzung vom 13. August 1880 // Zeitschrift deutsch. geol. Gesellschaft, Bd. 32, 1880). Šios durpės labai svarbios Klaipėdos regiono kvartero nuosėdų stratigrafijai išaiškinti, todėl vėliau jos buvo daug tyrinėtos: A. Jentschas (1884, 1896, 1897), H. Proisas (1910), O. Tornquistas (1910), H. Vichdorfas (1914), V. Gudelis (1961), O. Kondratienė (1967, 1996), V. Vonsavičius (1967), P. Vaitiekūnas (1967), F. Veličkevičius (1971) ir kiti. Mokslininkų nuomonės dėl durpių susidarymo labai įvairios. Durpių amžius iki šiol nenustatytas.

Ona Kondratienė