Gubrė

Gùbrė, Gubrà (vok. ir lenk. Guber), upė Rastenburgo apskrityje, Priegliaus baseine, Alnos dešinysis intakas. 1326 minima Gobrio, 1339 Gubir. Ilgis 73 km (lenkų duomenimis, 80,2 km); tiesia linija nuo ištakos iki žiočių – 48 km, baseino plotas 1612 km². Išteka iš Gubrės ežero, telkšančio Prūsų (Mozūrų) ežeryne, į šiaurę nuo Reino (lenk. Ryn) bažnytkaimio, 124 m aukštyje; ties Lamagarbiu 47 m, o prie žiočių nukrinta iki 27 m virš jūros lygio. Teka į šiaurės vakarus pro Salpkaimį, Eikmedį, Lamagarbį, Rastenburgą (lenk. Kętrzyn), Daublynus, Pleinę, Pemnikus, Vangenikus, Kreilikaimį, pasuka į vakarus ir ties Šipapiliu (lenk. Sępopol) įteka į Alną 88 km nuo jos žiočių. Teka per pelkėtas lankas, siauru slėniu su aukštomis pakrantėmis ir vėl per plačias lankas. Šiais laikais vanduo gerokai užterštas. Aukštupyje, iki Rastenburgo, vagos plotis ne didesnis kaip 2 m, žemiau Deinos žiočių išplatėja iki 6–8 m, žemupyje – iki 10–17 m. Vagos gylis 1–1,5 m. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis nuolydis 1,33 m/km. Vidutinis debitas žiotyse 8,91 m³/s. Intakai: Deina, Rava, Runa, Liva (visi dešinieji), Saina (kairysis). Prie Gubrės yra vandens matavimo stotys: Naujakiemyje (vok. Neudorf; lenk. Biedaszki), 49 km nuo žiočių, ir Prosnoje (vok. Prassen; lenk. Prosna), 9 km nuo žiočių. Upėvardis kilęs iš -r- formantu išplėstos gub- šaknies (plg. liet. gùbti – lenkti, dubti), sietinas su liet. gūbrýs – pakilimas, kauburys < kas išlenkta. Tad pirminė Gubrės reikšmė bus buvusi – besilankstanti, vingiuota upė.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys