glaukonitas

glaukontas (gr. glaukos – žalsvas), silikatų klasės, hidrožėručių grupės vienasluoksnis mineralas. Būna smulkių mikrokonkrecijų arba smulkiadispersinis, rečiau suaugusių mikrokonkrecijų pavidalu. Bespalvis arba tamsiai žalios, žalsvos, gelsvai žalsvos spalvos. Kietumas – 2, tankis – 2,4–2,95. Ryškiai paramagnetinis. Skiriamos glaukonito atmainos: Fe³⁺ – glaukonitas, Al³⁺ – skolitas, Mg²⁺ – seledonitas, Mg²⁺, Fe²+ – bulainitas. Glaukonito grupės mineralams būdingas didelis sorbcinis ir absorbcinis imlumas. Naudojamas vandeniui minkštinti, nuotekoms valyti, dažams, kompleksinėms trąšoms gaminti ir pastatų apdailai. Regione glaukonito gausu kreidos ir paleogeno nuogulose. Perspektyviausia glaukonito vieta – Palvininkų gintaro karjeras. Jame kasant gintarą, kasmet į jūrą išmetama apie 15 mln. tonų glaukonitinio smėlio, t. y. apie 3,8 mln. tonų glaukonito.

Alfredas Radzevičius