Girdavos piliakalnis ir pilis

piliakalnis ir ant jo IX–XII a. stovėjusi medinė bartų didiko pilis, nuo 1312 Vokiečių ordino pilis bartų žemėje.

Girdavõs pliakalnis ir pils. Girdavos pilies vietoje IX–XII a. buvo bartų genties didiko Gerdaue (Girdaw) ar Girdo pilis. Jam priėmus krikštą, medinė pilis taikiai buvo perleista Vokiečių ordinui, Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260–1274) riteriai ar sukilime nedalyvavęs prūsų didikas Girdaw pats sudegino pilį ir pasitraukė į Karaliaučių. 1312 Ordinas prūsų pilies vietoje atstatė savo pilį ir ji 1318 tapo komtūrijos centru. 1325 pastatyta stipri Ordino pilis. Iš jos rengti kryžiuočių antpuoliai į Žemaitiją. Ją puolė ir 1336, 1347 bei 1366 griovė lietuviai, vadovaujami kunigaikščių Kęstučio ir Algirdo. Per Trylikametį karą (1455) pilis buvo nusiaubta ir apgriauta. 1469 miestas atiteko Saksonijos grafui Georgui von Schliebenui. Jis pilį vėl atstatė. Tačiau 1485 lenkai sudegino miestą ir pilį. Todėl 1493 ji vėl perstatoma. Yra žinoma, kad miestas ir pilis degė 1585 ir 1665. Nuo 1672 pilis šaltiniuose nebeminima. 1874 jos griuvėsių vietoje buvo pastatytas pilį primenantis gyvenamasis namas, kuris po Antrojo pasaulinio karo neatpažįstamai sudarkytas.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Girdavos pilis, iki 1944 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Girdavos XIV–XV a. radiniai / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Girdavos pilis, iki 1944 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Girdavos XIV–XV a. radiniai / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio