gintaro gydomoji galia

giñtaro gydomóji galià. Matas Pretorijus knygoje Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla rašo, kad gintaras yra vienas iš geriausių dalykų, kuriais Dievas leido žmogui naudotis. Buvo manoma, kad gintaro karoliai apsaugo nuo nuodų, apžavų ir tinka širdžiai stiprinti. Prūsijoje maro metais nemiręs niekas iš Klaipėdos ar Karaliaučiaus gintaro darbininkų. Gintaru ir iš jo pagamintais užpilais bei ištraukomis buvo gydomasi nuo įvairių ligų bei negalavimų: strumos, geltos, karščiavimo, uždegiminių auglių, galvos ir kitokių skausmų, jis stiprino skrandį bei aktyvino jo veiklą. Iš gintaro pagamintu vandeniu skalaudavo burną norėdami stiprinti dantis, nuvalyti nuo jų apnašas, panaikinti gumbus burnoje. Susižeidus, kad neištiktų stabas, gintaro milteliais stabdydavo kraujavimą. Pavirintu aliejuje gintaru gydydavo nudegimus, vartodavo ausų ligoms gydyti. Gintaro miltelius su vynu gerdavo nuo akmenų inkstuose, gimdymo pagreitinimui, kraujavimo sustabdymui, apsaugai nuo geltos. Gintaru su cukrumi ir specialiai paruoštais perlais gelbėdavęsi nuo rėmens, stiprinę širdį. Spirite ištirpintu gintaru gydydavo skrandį, vidurius, sausgysles, smegenis bei užnuodytas žaizdas. Manyta, kad pridėtas prie nugaros gintaras atima moterims pieną, o prie krūtų – skatina pieno atsiradimą. Gintaro kompresais minkštindavo uždegiminius auglius. Jį kaitindavo ant žarijų norėdami sustabdyti sunkų kraujavimą, o podagros skausmus malšindavo taip: gintarą ištirpindavo avižų degtinėje ir užpildavo ant baltų lauko akmenų.

L: Pretorijus M. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla. I t. V., 1999, p. 511–636.

Laimutė Vasiliauskaitė