Ginčaičiai

Ginčáičiai, Šilýnai (vok. Gintschaiten arba Szillinnen), kaimas Pagėgių apskrityje, Vilkyškių parapijoje, Nepertlaukių valsčiuje, Gilandviržių seniūnijoje, 14 km į šiaurės rytus nuo Pagėgių, 7 km į šiaurės vakarus nuo Vilkyškių, piečiau Tilžės–Tauragės plento. 1767 minimi Ginczaten, 1785 Gintschaiten. Kartu su Gilandviržiais ir Šiliniais 1941 buvo 305 gyventojai. Ginčaičiuose buvo pradžios mokykla, 10 sodybų gatvinis kaimas ir 11 aplinkinių viensėdžių. Į rytus nuo Bendikų sodybos buvo Piliakalniu vadinama kalvelė suformuotu paviršiumi. Ūkininkas Šorys valdė 40 ha, Stašiulis – 50 ha žemės. 1936 pastarasis savo sodyboje turėjo ratinį traktorių, Piktupėnų pieninės skyrių, kur gaminti fermentiniai sūriai. Jo ūkyje buvo laikoma apie 40 melžiamų karvių ir 10–15 galvų prieaugio. Su šeimos nariais dirbdavo 2–3 samdiniai ir 2 tarnaitės. Dauguma Ginčaičių sodybų buvo pavyzdingai tvarkomos, gerai ūkininkaujantys laukininkai gaudavo gerus derlius. Visi gyventojai (Steputis, Zilius ir kiti) gerai kalbėjo lietuviškai, nors dalis laikė save vokiečiais. Samdiniai atvykdavo iš Didžiosios Lietuvos, kartais ūkininkų sūnūs vesdavo atvykusias iš ten tarnaites. Mokytojas P. Preikšaitis mokė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ūkius Ginčaičiuose 1927 nusipirko Jonas Vidra ir Martynas Bendikas iš Didžiosios Lietuvos (tuomet vyriausybė pageidavo sulietuvinti Klaipėdos kraštą). Ginčaičių viduryje buvo didelė kūdra, o pietryčiuose – Šventkalnis (alkakalnis), apie kurį užrašyta padavimų. Jo viršuje buvo akmuo Aukuras. Joninių išvakarėse ant kalno degintas laužas, nuo čia matėsi laužai aplinkiniuose kaimuose. Ant kalno ir prie kūdros laisvalaikiu susiburdavo jaunimas, žaisdavo, dainuodavo, vaišindavosi. Žiemą ant kūdros ledo įrengdavo karuselę, čiuoždavo su pačiūžomis. Ginčaičių jaunimas sekmadieniais žaisdavo futbolą su aplinkinių kaimų jaunuoliais, nuvykdavo ant Rambyno kalno. Arklių traukiamais vežimais (bričkomis) ir dviračiais vykta į pamaldas Vilkyškių bažnyčioje. Mokytojas kasmet vesdavo mokinius į ekskursiją prie Vartuliškių piliakalnio. Naciams 1939 užėmus Klaipėdos kraštą, Ginčaičiai prijungti prie Gilandviržių kaimo, mokykloje liko dėstoma tik vokiečių kalba. Per Antrąjį pasaulinį karą Ginčaičiuose apgadinta nedaug pastatų, jie masiškai griauti sovietmečiu. 1984 buvo išlikusios tik 6 sodybos, sovietmečiu panaikintas ir pats vietovardis (vietovė priskirta prie Gilandviržių). Vietovardis kilęs iš pavardės Ginčaitis (: ginčas).

Valdemaras Vidra

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ginčaičiai, 1998

Iliustracija: Ginčaičiai, 1998