Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Gilija

bažnytkaimis Labguvos apskrityje, abipus Gilijos upės žiočių.

Gilijà (vok. Gilge; rus. Matrosovo), bažnytkaimis Labguvos apskrityje, abipus Gilijos upės žiočių, 19 km į šiaurės rytus nuo Labguvos. Apylinkėse aptikta prūsų ir kuršių senųjų gyvenviečių liekanų. Giliją išgarsino 1497 įkurta karčema. 1663 plane parodyta per 35 sodybos, sena bažnytėlė, mažais sklypais suskirstytos pakrančių pievos. Mokesčius 1574 mokėjo 24 žvejai, 1601 – 34, 1680 – 65. 1785 buvo 109 ugniakurai, 6 smuklės, 10 kulminių valstiečių. Jau 1624 buvusi mokykla. 1683 minimas mokytojas Johannas Klausgalis. 1824 buvo 248 gyventojai. Bažnyčios statistikos duomenimis, 1905 iš 1722 gyventojų. Gilijos valsčiuje 956 (56%) buvo lietuviai. Kapinėse buvo gražiai išdrožtų ir dažytų krikštų. XIX a. ir XX a. sandūroje į žvejų ir laivininkų kaimą atvykdavo vis daugiau lankytojų ir poilsiautojų, susižavėjusių egzotišku kaimu, kurio spalvingi ir puošnūs namai tęsėsi abiem upės krantais. Čia kūrėsi restoranai ir viešbučiai atvykstantiems medžiotojams bei žvejams mėgėjams. 1929 iki Gilijos nutiestas akmenimis grįstas plentas iš Karaliaučiaus. Aplink Giliją buvo medžiojami briedžiai, vandens paukščiai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gilijoje buvo 2 mokyklos, vaikų darželis, prieglauda, bažnyčia su klebonija, keltas per upę, girininkija, burmistras, muitinė, policijos būstinė, paštas, gaisrinė, gydytojo namas, kepykla, mėsinė, žuvų parduotuvės, nendrių rišykla, dveji svečių namai su salėmis, 2 valdiškos karčiamos ir kita. Taisyklingai suplanuotame žvejų kaime buvo apie 150 gyvenamųjų namų – abipus upės ėjo gatvės, skersai jų tęsėsi tankiai sustatytų sodybų rėžiai. Gyvenamieji namai ir įstaigos stovėjo prie gatvių, o bukinės, tvarteliai ir kita – paupyje. Kaimo žemių plotai buvo apjuosti pylimais, kanalais su šliuzais ir sausinti siurblinėmis. Stovėjo aukšti metaliniai navigacijos bokštai su signalais žvejams. Ilgai išliko vaizdingi lietuvininkų mediniai pastatai su nendrių stogais, puošniomis vėjalentėmis, savitais prieangiais ir kita. Lietuvininkų motyvais būdavo puošiami ir vėlesni pastatai. 1939 buvo 1154 gyventojai. Karo nepaliesta sovietmečiu Gilija sunyko. Buvo vandališkai nugriauta bažnyčia, išdraskytos kapinės, nugyventos sodybos. 1990 buvo tik 68 gyvenamieji namai, 1997 jų liko dar mažiau. Senaisiais Gilijos pastatais rūpinosi Šiaulių dailininkai (E. Juchnevičius ir kiti), išeiviai Vokietijoje (H. Lohleit ir kiti). Nors kraštas buvo suvokietintas, iki Antrojo pasaulinio karo Gilijoje vyravo prūsų, kuršių, lietuvininkų pavardės. Vienos jų paliudytos tik Klaipėdos krašte, kitos – tik prie marių, trečios – Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Su atitikmenimis tik Klaipėdos krašte minėtinos: Anduschis (Andužỹs), Balschuweit (Balžuvaitis), Baltrus (Batrus), Bickuleit (Bkelaitis), Boywidt (Bùivydas), Broszuleit (Brúožiulaitis), Bumbulies (Bumbulỹs), Bundeis (Buñdelas), Buskies (Buskys), Detzkeit (Deckáitis), Eweleit (Eveláitis), Jeschkeit (Jeskáitis), Jodexnis (Juodẽksnis), Jodjahn (Júodjonis), Kaireit (Kairáitis), Kentreit (Kentráitis), Kerweit (Kerváitis), Kratteit (Kratáitis), Kubeit (Kubáitis), Kukulies (Kukulỹs), Kurscheit (Kuršáitis), Lagies (Lagỹs), Lepkojus (Lepkojis), Lohleit (Lúolaitis), Loreit (Loráitis), Mertins (Mértynas), Moseschus (Možiẽšius), Rogeit (Rogáitis), Schikschneit (Šikšnáitis), Schwellnus (Švenius), Stanschus (Stañčius) ir kiti. Jos neabejotinai liudija apie Gilijos gyventojų giminystę su Klaipėdos krašto žmonėmis ir kilmę iš jo. Galima net teigti, kad žmonės, jau turėdami pavardes, atsikėlė prie marių ir į pačią Giliją iš Klaipėdos, Šilutės bei Pagėgių apskričių. Kai kuriose pavardėse užsikonservavo kuršiška-latviška kilmė, pvz., Anduschis: latv. pavardė Anduža, Anduzis; Balschuweit: latv. Balži (kaimas); Kurscheit: kuršis, kuršys ir kitos. Atsikėlę iš šiaurės žmonės nepasitenkino vien atsineštu lietuvišku paveldu, bet ėmė kurti naujus vardus ir pavardes. Taip atsirado tik priemarėse Gilijoje sukurtos pavardės, pvz., Neláimis, Nurkáitis, Pėtáitis, Pleinỹs, Pujẽlis, Raplius, Ratáitis, Ržikaitis, Ruogáitis, Šikšnáitis, Stanšáitis, Ùrbikaitis, Vasčius, Vindáitis ir kiti. Šiose pavardėse atsispindi stiprus lietuvininkų telkinio gajumas ir kūrybingumas. Kitos Gilijos pavardės yra žinomos ir paplitusios Mažojoje ir Didižiojoje Lietuvoje, pvz., Adomáitis, Baltrùšis, Blõžė, Bùtkus, Gagalas, Jãkštas, Juknỹs, Kairỹs, Lapnas, Nórvaišas, Rudáitis, Simùtis, Taũtkus, Vilkáitis, Žydẽlis ir kiti.

Vilius Pėteraitis

Saulius Juchnevičius

Martynas Purvinas

Iliustracija: Medinio namo Gilijoje detalė

Iliustracija: Išlikęs būdingas Gilijos kaimo pastatas, 1992

Iliustracija: Išlikęs būdingas Gilijos kaimo pastatas, 1992

Iliustracija: Išlikęs būdingas Gilijos kaimo pastatas, 1992

Iliustracija: Išlikęs būdingas Gilijos kaimo pastatas, 1992

Iliustracija: Išlikęs būdingas Gilijos kaimo pastatas, 1992

Iliustracija: Gilijos kaimas, 1992

Iliustracija: Gilijos kaimas, 1992

Iliustracija: Gilijos kaimas tęsiasi pakrante ir atsispindi upėje, 1992