Georgenswaldės pilkapynas

Georgenswaldės pilkapýnas. 300 m į rytus nuo dvaro ir 250 į pietryčius nuo Gausupės griovos, 1 km į vakarus nuo Raušių sanatorijos, prie pat kelio, Varnikų miške, yra 13 pilkapių. Jie 7–15 m skersmens ir 0,5–1,5 m aukščio. Keli pilkapiai apardyti. Tai vienas iš geriausiai ištirtų Rytprūsių pilkapynų. Du pilkapius 1904 ištyrė H. Kemke. Pirmajame centre rastas apvalus akmenų statinys su degintiniais kapais viduje. Antrasis pilkapis turėjo du akmenų vainikus ir akmenų grindinėlį centre. Ant jo stovėjo dvi urnos su apdegintais kaulais. 1930 C. Engelis ištyrė trečią pilkapį. Jis buvo apjuostas akmenų vainiku su akmenų konstrukcija viduryje, vėliau pilkapio pakraštyje įrengta akmeninė dėžė, kurioje buvo sudėtos urnos su sudegintų mirusiųjų palaikais. Iš įkapių paminėtinos urnos su dangteliais, neapdoroti gintaro žaliavos gabaliukai. Pilkapyno tyrimai smulkiai skelbti archeologinėje spaudoje. Jis tapo etaloniniu prūsų archeologijoje. 1937–1938 tirtas dar vienas pilkapis bei betonu sutvirtinti 1930 tirto pilkapio akmenys. Rekonstruotą pilkapį 1937 spalį apžiūrėjo Vokietijos archeologų IV kongreso dalyviai. Šiuo metu pilkapis, nors ir gerokai apleistas, irgi traukia poilsiautojų dėmesį. 1949 dar vieną pilkapį ištyrė rusų archeologė Nina Gurina. Tirti pilkapiai datuojami vėlyvuoju žalvario ir ankstyvuoju geležies amžiumi.

L: Engel C. Typen Ostpreußischer Hügelgräber. Neumünster, 1962, S. 18–25; Gurina N. N. Niektóre nowe materiały do pradziejów Mierzei Kurońskiej i Sambii // Rocznik Olsztyński, T. 2, S. 195–204.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Vokietijos archeologai prie atkasto Georgenwaldės pilkapio / Iš knygos „Užmirštieji prūsai", 1999