generalinis ūbų mokestis

generãlinis bų mókestis, žemės mokestis, įvestas 1723, įvykdžius mokesčių reformą. Dydis priklausė nuo žemės kokybės. Iki tol Mažosios Lietuvos lietuviai baudžiauninkai turėjo mokėti 28 įvairius tiesioginius ir netiesioginius mokesčius, kurių pagrindiniai buvo ūbų, pagalvės, ragų ir nagų (galvijų); pastarąjį dvarininkai už savo gyvulius vertė mokėti laukininkus. Ypač lietuvius skurdino vienos didžiausių Europoje Prūsijos valstybinės kariuomenės kavalerijos daliniai, kurie būdavo įkurdinami kaimuose. Gyventojai turėdavo juos maitinti bei duoti pašaro žirgams. Kontribucija kariuomenei išlaikyti buvo didesnė už činšą. Dėl didelės priespaudos lietuvių mirtingumas per 1709–1711 marą bei badą buvo didžiausias Prūsijoje. Valdžia įvedė generalinį ūbų mokestį norėdama atkurti nualintą ūkį, kad lietuviai baudžiauninkai pajėgtų įdirbti savo ir dvarponio žemę ir duotų naudos valdovo iždui. Tačiau laukininkams baudžiavinių prievolių nesumažėjo, tik natūrinės prievolės pakeistos piniginiu mokesčiu. Tai pagyvino prekybinius santykius.

Algirdas Matulevičius