Gėgė

Ggė (vok. 1785 Gäge, vėliau Jage), upė Pagėgių apskrityje, Pajūrio žemumoje, Rusnės dešinysis intakas. 1307 minima Gegen, 1735 Gege. Ilgis 25 km, baseino plotas 445 km². Išteka iš Velnežerio (Pagėgių ežero), į pietus nuo Pagėgių. Teka vakarų kryptimi, 1–3 km atstumu nuo Nemuno, lygiagrečiai su juo, jo deltos aliuvine lyguma, pro Vyčius, Sutkaičius, Pilvarius, Plaškius. Ties Pageldynais įteka į Rusnę, 38 km nuo Nemuno žiočių. Dešinieji intakai: Vilka, Kamona; kairieji: Pirdė, Užlenkė. Vaga nuo ištakos ir nuo 9 iki 6 km reguliuota, likusioje dalyje labai vingiuota. Vagos plotis 6–15 m, prie žiočių 50 m, gylis 1,2–1,8 m. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis nuolydis 0,12 m/km. Vidutinis debitas žiotyse 4,67 m³/s. Per didelius potvynius Gėgę užlieja patvinusio Nemuno vanduo. Baseine daug melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių. Dėl upėvardžio kilmės plg. gėgės – pievos, apaugusios krūmais, alksnynais; Gėgė teka per tokias pievas. Dar plg. liet. gėgis – miškas.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys