gedulas

gẽdulas, paprotys viešai reikšti liūdesį mirus artimiesiems, giminėms. XVI–XIX a. istoriniai šaltiniai, minėdami baltų (tarp jų ir lietuvių) gedėjimo paprotį, įvairiai nusako jo trukmę. Vokiečių kronikininkas Simonas Grunau ir istorikas Lukas Davidas (abu XVI a.) teigia, kad prūsų moterys vyro gedėjo 30 dienų, o vyrai tuoj pat vesdavę kitą žmoną. Vokiečių istorikas S. Schwabe (XVI a.) mini, kad Prūsijoje našlys ir našlė gedėdavo 30 dienų. Lenkų istorikų Jeronimo Maleckio ir Jano Lasickio (abu XVI a.) teigimu, tiek laiko gedėdavo tik žmona vyro. Prūsijos istorikas Christophas Hartknochas (XVII a.) pabrėžia, kad vyras žmonos gedėdavęs 8 dienas. Anot istoriko ir etnografo Mato Pretorijaus (XVII a.), vyras žmonos gedėjo 8–14 dienų. XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje vaikai tėvų gedėdavo metus, žmona vyro – pusę metų (vyras tiek pat arba mažiau), tiek pat gedėdavo mirusiųjų brolių ir seserų; mažų vaikų dažniausiai nebuvo gedima. Gedėdami paprastai dėvėdavo juodos spalvos drabužius, nedalyvaudavo pramogose, nešokdavo, nedainuodavo.

Angelė Vyšniauskaitė