gamtos garsų pamėgdžiojimas
gamtõs gars pamgdžiojimas, smulkiosios tautosakos rūšis. Tai kreipiniai, šūksniai, dialogai, monologai, kalbos priemonėmis perteikiantys tariamas gyvūnų, darbo įrankių ar varpų skleidžiamų garsų prasmes. Gamtos objektams priskiriami samprotaujančių, besiginčijančių, juokaujančių būtybių sugebėjimai. Mažojoje Lietuvoje pirmieji gamtos garsų pamėgdžiojimo pavyzdžiai buvo užrašyti XIX a., tačiau mėgdžiojimo tradiciją šiame krašte liudija ankstesnių laikų raštijoje aptinkami motyvai. Populiarus lakštingalos pamėgdžiojimo motyvas aptinkamas Kristijono Donelaičio Metuose – lakštingala ragina Jurgį į darbą, plg. Viliaus Kalvaičio užrašytą variantą Jurgut, Jurgut, / Važiuok, važiuok, važiuok, / Paplak, paplak, paplak / Stabdyk, stabdyk, stabdyk! Mažojoje Lietuvoje užrašyti tekstai modeliuoti panašiai kaip Didžiojoje Lietuvoje užrašyti tų pačių objektų pamėgdžiojimai. Sutampa daugumos variantų motyvai ir įvaizdžiai, atitinkamiems gyvūnams ar įrankiams priskiriamų žodžių ir tiradų prasmės. Regioniniai skirtumai atpažįstami iš tarminių formų, leksikos, minimų vietovardžių, etnonimų. Mažojoje Lietuvoje – kuosa kreipiasi į vokietį žodžiais ja, ja, ja, gaidys šaukia kaklys griūn, Gilijos varpas – Gilijoj skendau ir panašiai. Mažojoje Lietuvoje užrašytų pamėgdžiojimų tekstų pavyzdžių XIX a. paskelbė Adalbertas Bezzenbergeris, Vilius Kalvaitis, XX a. užrašė Jurgis Banaitis, Marta Juškaitė ir kiti.
L: Bezzenberger A. Litauische Forschungen. Göttingen, 1882; W. Kalvaitis. Lietuwiszku Wardu Klėtele. Tilžė, 1910; Lietuvininkų žodis. Kaunas, 1995.
Kazys Grigas
Iliustracija: Vieversėlis gieda: „Čirvyt-čirvyt, ateis pavasaris, meskit vindus į kakalius!“ / Užrašė Marta Juškaitė Rusnėje iš Adomo Goberio, 1982