Mažosios Lietuvos
enciklopedija

etiketas

žmonių elgesio normos, lietuvininkų etiketas.

etikètas (pranc. etiquette), žmonių elgesio normos, viešosios laikysenos bei asmeninio bendravimo formos ir manieros, grindžiamos papročiais, įpročiais ar autoritetu. Anksčiau tradicinės etiketo formulės buvo linkėjimai, sakomi reiškiant gerus norus ir jausmus. Linkima laimės, sveikatos, derlingų metų, sėkmės darbuose, soties valgantiems ir kita. Seniausių pavyzdžių randame XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos žodynuose. Eidami pro dirbančiuosius lietuvininkai linkėdavo: „Dieve padėk!“, „Dieve duok giliukį!“, pro rugių sėjėjus – „Kad Dievs prie rankos rugius prineštų!“ Valgantiesiems sakyta: „Kad Dievs paskalsintų!“; su kuo atsisveikinant ar minint trečią asmenį – „Kad Dievs sveikatos nepavydėtų!“, „Kad Dievs sveikatą duotų!“; laidojant ar minint mirusįjį – „Kad linksmas danguj būtų!“ Linkėta ir per tarpininką, pvz., „Duok šimtą labų dienelių, duok šimtą labų naktelių!“ Į linkėjimus atsakoma padėkos žodžiais. Būta humoristinių atsakymų, pvz., ateiviui palinkėjus soties, atsakyta – „Sėskis, namie privalgysi“ ir panašiai.

L: Lebedys J. Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. V., 1956; Lietuvių tautosaka, V t.: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. V., 1968.

Kazys Grigas