enciklopedija

enciklopèdija (gr. enkyklopaideia, lot. encyklopaedia – visuotinis išsilavinimas; žinių sistema ir visuma), informacinis leidinys, kuriame pateikiama sisteminga žinių santrauka, surašyta straipsniais abėcėlės tvarka. Prūsija, Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas aprašomi svarbesnėse vokiečių enciklopedijose. Viena išsamiausių enciklopedijų buvo Leipcigo knygų prekybininko J. H. Zedlerio (1706–1760) 64 tomų Grosses vollständiges Universal Lexicon aller Wissenschaften und Künste, 1732–1750 [Didysis išsamus universalus visų mokslų ir menų enciklopedinis žodynas]. Vienas moderniausių enciklopedinių leidinių – Der grosse Brockhaus, Handbuch des Wissens in zwanzig Bänder [Didysis Brokhauzas, 20 tomų žinynas], išleista Leipcige, XV laida – 1928–1935; nuo 1952 spausdinama dvylikos tomų XVI laida. Pirmoji šios enciklopedijos laida (1796–1808) vadinosi Conversations Lexikon mit vorzüglicher Rücksicht auf die gegenwärtigen Zeiten [Šiuolaikinis enciklopedinis pokalbių žinynas]. XII laida (15 t.) pavadinta Conversations-Lexikon. Allgemeine deutsche Real-enzyklopädie, 1882–1887 [Pokalbių leksikonas. Visuotinė tikroji vokiečių enciklopedija]. Nuo XV laidos ši enciklopedija vadinama Der grosse Brockhaus [Didysis Brokhauzas; nuo jos leidėjo Friedricho Arnoldo Brockhauso], be to, dar išleistas Der kleine Brockhaus [Mažasis Brokhauzas], Wiesbaden, 1949–1950, 2 t. Populiari enciklopedija yra Meyers Lexikon [Meyerio leksikonas, t. y. enciklopedinis žinynas]. Jos VI laida (12 t. ir 5 papildomi tomai) išėjo Leipcige 1924–1935, papildomai 1931–1933 išleisti 4 t. Meyers kleines Lexikon [Mažasis Meyerio leksikonas]. Vokiškos enciklopedijos daugiausia dėmesio skiria vokiečių valstybei Prūsijoje, Kryžiuočių ordinui, Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės, Vokietijos imperijos realijoms. Apie senuosius prūsus ir jų kultūrą, Kryžiuočių ordiną ir jų sukurtą valstybę Prūsų žemėse daug rašyta lenkų enciklopedijose: Varmijos vyskupas Ignacy Krasicki (1735–1801) parengė ir išleido Zbiór potrzebniejszych wiadomości, porządkiem alfabetu ułożony, t. 1–2, 1781; II papildytas leidimas, t. 1–6, 1830–1832 [Rinkinys svarbiausių žinių, išdėstytų abėcėlės tvarka]. Kitos lenkų e:. Encyklopedia Powszechna S. Orgelbranda, 28 t., 1859–1869 [Visuotinė S. Orgelbrando enciklopedija]; Wielka encyklopedia powszechna ilustrowana, 55 t., 1892–1914 (tik iki P raidės) [Didžioji visuotinė iliustruotoji enciklopedija]; Wielka encyklopedia powszechna PWN, 13 t., 1962–1970 [Didžioji visuotinė PWN enciklopedija]; Nowa encyklopedia powszechna PWN, 6 t., 1997 [Naujoji visuotinė PWN enciklopedija]; Encyklopedia Kościelna, 33 t., 1873–1933 [Bažnytinė enciklopedija]. Daug žinių apie Mažąją Lietuvą pateikta nesovietinėse lietuvių enciklopedijose. Pirmoji Lietuviškoji enciklopedija sąsiuviniais pradėta leisti 1931 Kaune (t. 1–10, 1933–1944). Išeivija JAV išleido Lietuvių enciklopediją, išėjo 37 tomai (Bostonas, 1953–1985). Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo, visuomeninės veiklos žymesniųjų veikėjų biografijos ir žinios apie juos buvo skelbtos knygose: Prabočių anūkas [Bruožis A.], Mažosios Lietuvos buvusiejie rašytojai ir žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai, Tilžė, 1920; Kovos keliais: Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos 15-os metų sukakčiai paminėti almanachas (redaktorius J. Vanagaitis, Klaipėda, 1938). Martynas Jankus 1935 mėgino rašyti atsiminimus Mano prietikių enciklopedija (apima A–J raides), kurioje aprašyti žymūs asmenys, draugijos, periodiniai leidiniai ir kita. Jie paskelbti mokslo žurnale Knygotyra, 1991, nr. 17 (24), 1 sąsiuvinis. Svarbūs šaltiniai Mažosios Lietuvos rašytojų pažinimui: Vaclovo Biržiškos Aleksandrynas, t. 1–3. Čikaga, 1960–1965 (reprodukuotas V., 1990) – tai senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865, biografijos ir bibliografija; Vytauto Vanago Lietuvių rašytojų sąvadas (V., 1987, 2-as papildytas leidimas 1996). Nors sovietmečiu buvo draudžiama tirti Mažosios Lietuvos praeitį ir netgi jos vardas buvo išguitas, daugiausia istoriko Algirdo Matulevičiaus pastangomis nemažai straipsnių apie Mažąją Lietuvą ir visą Prūsiją yra Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje, t. 1–13 (V., 1976–1985) ir Tarybų Lietuvos enciklopedijoje, t. 1–4 (V., 1985–1988). Jų esama ir Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje, t. 1–3 (V., 1966–1971). B. Kviklio knygos Mūsų Lietuva IV tome rašoma ir apie Mažąją Lietuvą. Apie Mažąją Lietuvą ir Prūsiją žinių esama kituose enciklopediniuose šaltiniuose: Knygotyra: enciklopedinis žodynas (V., 1997); Lietuvių kalbos enciklopedija (V., 1999); Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai, t. 1 (V., 1998); Lietuvos miškininkai, t. 1–2 (V., 1998); Žurnalistikos enciklopedija (V., 1997); Encyklopedia Lituanica, vol. 1–6 (Boston, 1970–1978). Mažosios Lietuvos enciklopediją (MLE) pasiūlyta rengti 1996 vasarą Mokslo ir enciklopedijų leidykloje (nuo 1997 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas – MELI) lietuvininko išeivio, Mažosios Lietuvos fondo steigėjo ir pirmininko (nuo 1998 vicepirmininko) Viliaus Pėteraičio iniciatyva. Jam talkino Zigmas Zinkevičius, Algirdas Matulevičius ir kiti mokslininkai, rašantys Mažosios Lietuvos tematika. Buvo sudaryta MLE leidybinė grupė. Faktiškai MLE redakcija MELI įkurta 1997. 1–3 MLE tomuose numatoma išspausdinti apie 9 000 straipsnių (rašo ir konsultuoja apie 120 žinomų įvairių sričių specialistų), prie jų keli tūkstančiai iliustracijų. Kaupiamas retų fotografijų, kitų dokumentų ar jų kopijų fondas iš MLFA, asmeninių fotoarchyvų, senų ir naujų knygų. Rengiant straipsnius nemažai talkina išeivijos lietuviai, savo lėšomis faktiškai išlaikydami MLE leidybą. MLE – pirmoji enciklopedija, skirta vien tik Mažajai Lietuvai ir Prūsai (senajai Prūsijai). Ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kultūros, raštijos, švietimo, tautiškumo klausimams atskleisti. Ši enciklopedija – tai galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų ir prūsų kultūros paveldą, turintį didelę vertę ne tik lietuvių bei visų baltų, bet ir Europos kultūrai. Ji atliks mokslinę, šviečiamąją, tautinio auklėjimo funkciją, bus parankinė mokslo, t. p. visų besidominčių žmonių knyga.

Vytautas Gocentas

Vytautas Raudeliūnas

Laimutė Vasiliauskaitė

Iliustracija: Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų grupė: Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas (tuomet – vicepirmininkas), MLE vyriausiasis tvarkytojas ir organizatorius prof. Vilius Pėteraitis (viduryje), MLE istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Matulevičius ir MLE atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas Kraštotyros draugijoje, 1996

Iliustracija: Po MLE redakcinės kolegijos posėdžio Vilniuje, 1998. Iš dešinės – MLE vyriausiasis redaktorius akademikas prof. Zigmas Zinkevičius, Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkas Gytis Martynas Šernas, MLE architektūros skyriaus vedėja Marija Purvinienė ir vyr. redaktoriaus pavaduotojas Martynas Purvinas

Iliustracija: MLE talkininkės dailininkė Eva Labutytė ir prof. Audronė Kaukienė Klaipėdoje, 1997