eilėtyra

eiltyra, literatūrologijos šaka, tirianti eilėdarą. Lietuvių eilėtyros pradmenys – Danieliaus Kleino giesmyno Naujos giesmių knygos (1666) pratarmė, Kristupo Sapūno ir Teofilio Gotliebo Šulco Lietuvių kalbos gramatikos metmenų (1673), Gottfriedo Ostermejerio Naujos lietuvių kalbos gramatikos (1791) skyriai apie prozodiją. Juose propaguojama silabotoninė eilėdara. Kristijono Gotliebo Milkaus Lietuvių kalbos mokslo pradmenų (1800) priede Trumpas lietuvių poezijos vadovas suformuluoti pagrindiniai lietuvių poetikos reikalavimai. XIX a. apie lietuviškų dainų eilėdarą rašė Martynas Liudvikas Rėza, taip pat Ferdinandas Nesselmannas, Augustas Schleicheris, Frydrichas Kuršaitis, Christianas Bartschas, Augustas Leskienas, Friedrichas Brugmannas, Adalbertas Bezzenbergeris ir kiti. Marcelinas Ročka parašė disertaciją Kristijono Donelaičio eilėdara (1949), Mažosios Lietuvos eilėdaros ir eilėtyros problemas aptarė Juozas Girdzijauskas studijoje Lietuvių eilėdara (1966).