Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Edita Barauskienė-Kurpreikšytė

lietuvių rašytoja, pedagogė, visuomenininkė.

Baráuskienė-Kurpreikšýtė Edita (1941 VI 28 Virkytuose, Saugų valsčiuje, Šilutės apskrityje), rašytoja, pedagogė, visuomenininkė. 1966 baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultetą. 1966–1967 mokytojavo Šakiuose, nuo 1967 mokytojauja Priekulėje. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje ir Žaliųjų akcijose dėl Girulių miško ir apsauginių kopų, Priekulės parko išsaugojimo, prieš Nidos oro uosto statybą. 1984 su Vilniaus universiteto dėstytoju Domu Kaunu ir kraštotyrininku Kaziu Budginu įsteigė Priekulės knygos bičiulių – Ievos Simonaitytės literatūrinį klubą (veikė iki 1991). Rūpinasi Priekulės kultūros paveldu. Nuo 1961 periodinėje spaudoje spausdino savo rašinius. 1983 žurnalo Tarybinė moteris, 1984 Klaipėdos rajono laikraščio Banga literatūrinių konkursų laureatė. Parašė knygas Vyžeikių karalienė: pasakojimai apie Ievą Simonaitytę (1998), Mažas miestelis prie didelio kelio (2006), Žodi, nekrisk ant akmens: istorinis romanas (2007), romaną Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos (2010), Karūna žalčių karaliui (2013), Tolminkiemio sodininkas: istorinis romanas (2014), Gyvasis lietuvybės kraujas: Paprūsės kronikos ir pasakojimai (2020). Ievos Simonaitytės premijos laureatė (1999).

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Edita Barauskienė, 1999