Mažosios Lietuvos
enciklopedija

E. Herrmann

E. Hermanas, XIX a. audrų Baltijos jūroje tyrinėtojas.

Herrmann (Hérmanas) E., XIX a. audrų Baltijos jūroje tyrinėtojas. Apibendrinęs Vokietijos jūrų priežiūros tarnybos (vok. Deutsche Seewarte) duomenis, Herrmannas vienas pirmųjų paskelbė mokslinio tyrimo išvadas apie audringus vėjus, jų susidarymą bei veiklos padarinius visos Vokietijos pakrantėse per dešimtį metų (1878–1887). Tuo laiku 29 svarbesnėse pajūrio hidrometeorologijos stotyse orų ir vandens būklės stebėjimai būdavo atliekami tris kartus per parą: rytą, per pietus ir vakare. Herrmanno darbe buvo pasinaudota ir trijų Mažosios Lietuvos pajūrio stočių audringų vėjų stebėjimais: Piliavos uoste (vok. Pillau), Sembos pusiasalio pietvakariniame kyšulyje, Prusto rage (vok. Brüsterort) ir Klaipėdoje. Autorius tyrė tik tas audras, kurių stiprumas siekė arba viršijo 6 Beauforto (10,8 m/s ir daugiau) skalės balus. Jis atsižvelgė į sinoptinius žemėlapius ir tuo laiku jau gerai žinomą „barinę vėjo taisyklę“ (vok. „Das Barische Windgesetz“), kuri lemia vėjo krypties ir stiprumo priklausomybę nuo barinių laukų pasiskirstymo ir oro slėgio juose skirtumo. Iš pradžių aprašęs XIX a. vidurio audrų tyrimo bendruosius metodus, priemones, tikslus ir laimėjimus, Herrmannas toliau veikalą suskirstė į 3 dalis: 1) audringi vėjai įvairiose pakrančių vietose; 2) didesniuose pakrančių ruožuose pučiantys audringi vėjai; 3) oro slėgio ir temperatūros sąlygos, lemiančios audringų vėjų susidarymą tam tikruose pakrančių ruožuose. Svarbios ir 6 lentelės, apibendrinančios audrų krypties bei stiprumo ypatumus (pasikartojimas, trukmė, audringi metų mėnesiai ir kita). Labai vertingi 13 brėžinių, kuriuose pavaizduota 16 krypčių audringų vėjų kartojimasis kiekvieną metų mėnesį ir per visą 1878–1887 laikotarpį. Įdomu pabrėžti, kad jau 1843 apie audras Klaipėdoje 1833–1842 rašė J. F. Morgenas. Jis pažymėjo, kad „... per 10 metų buvo net 639 dienos stiprių audrų, 400 dienų buvo audringos ir tik 132 dienos tykios. Ypač audringi buvo 1835, 1836 ir 1838 metai“. Kitomis dienomis (iš viso 2330 dienos) vyravo nepastovios krypties silpni, vidutiniški arba stipresni vėjai. Taigi Klaipėdos uoste 1833–1842 net 29,6 % dienų siautė stiprūs vėjai. Svarbu priminti, kad kaip tik 1835 prasidėjo šiaurinio molo statyba. Kada Klaipėdoje buvo pradėta kasdien stebėti, užrašinėti ir skelbti spaudoje vėjų, kartu ir audrų kryptį bei stiprumą, tikslių duomenų nėra. Būtinumą tai daryti iškėlė pats gyvenimas: intensyvėjanti laivyba visose jūrų pakrantėse ir uostuose, laivų katastrofos, uostų krantų ir dugno reljefo keitimasis audrų metu, jūrinių bangų ir pietvakarinių sąnašų srautų veiklos neigiami padariniai.

L: Herrmann E. Die stürmischen Winde an der Deutschen Küste in den Jahren 1878–87 // Aus dem Archiv der Deutschen Seewarte. XIV Jahrg., nr. 4, Hamburg, 1891; Morgen J. F. Beiträge zu einer medizinischer Topographie des Kreises und der Stadt Memel. Memel, 1843.

Eduardas Červinskas