Dumpiai

Dumpia (vok. Dumpen), kaimas, dvaras ir seniūnija Klaipėdos apskrityje, Kairių parapijoje, Skrandžių valsčiuje, 12 km į pietryčius nuo Klaipėdos, 4 km į pietryčius nuo Budelkiemio. Didelė Dumpių dvaro sodyba buvo tarp geležinkelio ir Klaipėdos plento, o gausūs viensėdžiai įvairiai išsidėstę į rytus nuo plento. Dvaro gretiminė lytis Dumpiškė (vok. Gut Dumpen). Klaipėdos kraštą valdant švedams (1629–35), žemės sklypą, nusidriekusį į pietryčius nuo Klaipėdos, iš ūkininko Merteno Dumpffo išsinuomojo Hansas Baumgartas. Šiai 12 ūbų 8 margų žemės valdai, priklausiusiai tuokart jau klaipėdiečiui Adamui Krohnui, 1639 suteiktos Kulmo teisės. Dvarą 1698 įsigijo pulkininkas Wilhelmas von Arrotas, tačiau, jam išvykus į Angliją, jo žmona Lovisa vieną žemės dalį už 10 900 guldenų pardavė Kuršo leibgvardijos karininkui Wilhelmui von Koschkulliui, kitą – Kuršo junkeriui Fromholdui Feilizeriui. Ir naujieji šeimininkai ūkininkavo tinkamai: nuo 1758 dvarą valdė iš Braunschweigo atsikėlęs Christophas Schopmeyeris (beje, jam ypač nepasisekė – per Septynerių metų karą įsiveržęs rusų kazokų dalinys dvarą nusiaubė), nuo 1760 – Christianas Wilcke, nuo 1775 – Wiedemannas, dar vėliau – Elias Ruppelis, Wilhelmas Gleinigas. Paskutinis dvaro savininkas nuo 1906 iki pat 1944 pabaigos buvo Carlas Gustavas Hilgendorffas. Seniūnijoje 1941 (su Dumpiškės dvaru, Kalviais, Ketvergiais) buvo 430 gyventojų. Paplentėje buvo kalvė, mokykla. Šiauriniame Dumpių gale – Toleikiai (vok. Thaleikei Jakob), pietiniame – Spengiai. Dumpiuose 1917 gimė Mažosios Lietuvos veikėja ir Mažosios Lietuvos fondo vicepirmininkė Ieva – Adomavičienė-Toleikytė. Vietovardis kilęs iš pavardės Dumpỹs (: dupis – triukšmas, neramumas).

Albertas Juška

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas