Dūbininkų parapija

Dbininkų parãpija yra viena piečiausių Mažojoje Lietuvoje. Pirmieji jos maldos namai išmūryti apie 1620, vėliau keliskart restauruoti, gal ir naujai pastatyti. Po Antrojo pasaulinio karo išlikusi bažnyčia statyta 1904. Dūbininkų parapija buvo plati, jai priklausė apie 8000 asmenų – vokiečių, lenkų, lietuvininkų, tad ir pamaldos laikytos trimis kalbomis. Broniaus Kviklio duomenimis, parapijiečių 1878 buvę jau tik 5345, iš jų lietuviškai kalbančių apie 500 (9,4 %). 1890 lietuvininkų užrašyta tik apie 200. Tiek pat jų užfiksuota ir XX a. pradžioje, kai lietuviškos pamaldos laikytos jau tik 2–4 kartus per metus. Galutinai jų atsisakyta apie 1908: lietuvininkų telikę 7, visi jie kalbėję vokiškai. Krikšto, įžegnojimo, santuokos apeigos šia kalba nutrauktos dar anksčiau. Po Antrojo pasaulinio karo senųjų Dūbininkų gyventojų mažai beliko, dabar čia gyvena lenkai.

Albertas Juška