Dombrovkos parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Dombrovkoje ir jo bendruomenė.

Dombròvkos parãpija. Jai priklausę kaimai buvo piečiausioje lietuvininkų gyvenamoje teritorijoje, Darkiemio apskrityje, Launinkų valsčiuje. Parapijai priklausė ir Dombrovka (vok. Dombrowken, nuo 1938 Eibenburg; lenk. Dąbrówka). Pirmieji maldos namai pastatyti 1607 didiko G. von Schliebeno lėšomis. Antrieji (masyvus keturkampis vienabokštis statinys) – 1732. Vidurinės navos lubos gaubtos, šoninės – lygios, altorius ir sakykla sujungti. Pastarosios šonuose korintietiškos kolonos, viršuje – krucifiksas, angelų figūros. Reikšminga, jog šioje nuo lietuvių kultūrinių centrų nutolusioje parapijoje dar ilgai skambėjo lietuviškas žodis. Geldapės superintendentas D. Schröderis studijoje Einige Nachrichten über die Jubelprediger in Ostpreußen, išspausdintoje 1832 [Kai kurios žinios apie iškiliuosius Rytprūsių pamokslininkus] informuoja, kad žabynietis F. Cholevius, kantoriavęs Vėluvoje, nuo 1772 ordinuotas kunigu ir paskirtas į „lietuviškąją Dombrovką“. Pamokslų lietuvių kalba šioje bažnyčioje atsisakyta 1844.

Albertas Juška