dirvožemiai

Mažosios Lietuvos viršutiniai žemės sluoksniai.

dirvóžemiai. Mažosios Lietuvos atskirų dalių skirtingą žemių derlingumą, patogumą įsikurti lėmė geologinės sąrangos įvairovė. Klaipėdos krašte vyrauja moreniniai gruntai. Tarp Minijos ir Danės, palei krašto šiaurės rytų pakraštį Jūros upės dešiniuoju krantu driekėsi galinė morena. Klaipėdos krašto rytų gale plytėjo mišrūs smėlingi gruntai. Galinės morenos vyravo Geldapės ir Stalupėnų apskrityse, vakarų Semboje, Balgos-Alnos ruože. Didžiąją Mažosios Lietuvos dalį užėmė moreniniai dirvožemiai, perkirsti senovinės upės slėnio bei vėlesnių Priegliaus, Įsros, Deimės upių vagų. Tas vagas bei didžiąją Nemuno deltą užpildė sąnašiniai dirvožemiai – upių suneštas dumblas, didžiuosiuose pelkynuose susiklosčiusios durpės ir kita. Mažosios Lietuvos dirvožemių įvairovę lėmė moreniniai moliai, žvyrai ir akmenynai, kai kur smėlio intarpai, dideli sąnašų plotai, jūros sunešti smėliai Kuršių bei Aismarių nerijose. Derlingiausi dirvožemiai buvo Nemuno deltoje. Žemdirbystei tiko ir pamatinių morenų molingi plotai. Mažiau derlingi dirvožemiai buvo galinių morenų ruožuose bei smėlynuose.