dimstis

dimstis. archajiškas žodis, išlikęs Mažojoje Lietuvoje, jos dainose ir vietovardžiuose. Reikšme „sodyba, ūkis, kiemas, dvaras“ minimas Laukiškos, Gilijos, Karklės ir Vilkyškių apylinkių dainose: Anksti rytą kėliau, dimsties vartus vėriau; Per dimstelį eidamas... pamačiau mergytę; Negalėdamos ant dimsties ažeit, prišaukė jam. Žodį žino ir J. Bretkūnas, juo versdamas vok. Vorhof, lot. atrium – prieangis. Vydūnas, pamariškių šnektos paveiktas, mėgino pakeisti slavų kilmės dvarą į dimstį, o dvarininką į dimstininką. Žodis dimstis paliudytas 1280 minimame prūsų vietovardyje Dymst-eines Pamedėje ir 1494 No-dimstė – dvaras Semboje. Žodis su kitu šaknies balsiu sietinas su sanskrito dámaḥ, lotynų domus, slavų dom – namas. Jo reliktas gali būti išlikęs Geldapės kaimo prie upelio pavadinime Upi-dam-iškiai, 1557 Uppi-dam-ischken, kuris kildintinas iš lietuvių *upi-damė – sodyba prie upės.

Vilius Pėteraitis