Mažosios Lietuvos
enciklopedija

dalgis

įrankis, skirtas šienauti ir javams kirsti.

dagis, įrankis, skirtas šienauti ir javams kirsti. Žinomas jau I–III amžiuje. Iš pradžių buvo pjaunamas šienas, nuo XVIII a. kertami ir javai. Mažojoje Lietuvoje naudotas šunkojo tipo dalgiakotis (dalgkotis) buvo eglinis ir turėjo dvi rankenas (rankines). Dešinioji rankena padaryta iš išlenktai nuaugusios šakos arba sudaryta iš 2 dalių, kairioji – iš pagaliuko, įtaisyto netoli dalgiakočio galo (kartais ją sudarė gale esantis išlenkimas). Dalgiakotis dažniausiai darytas kvadrato skerspjūvio, nusklembtomis briaunomis, tik prie rankenų, siekiant, kad dalgiakotis būtų patvarus, nusklembimų nedaryta. Dalgis prie dalgiakočio pritvirtinamas geležiniu rinkiu (žiedu) ir kyliu (pleištu); kai reikėdavo išplakti, nuo dalgiakočio nuimdavo. Rugiams kirsti ir vasarojui pjauti prie dalgiakočio pritvirtindavo žilvičio lankelį.

Vacys Milius