Burhard Hornhausen

Burhard Hornhausen (Bùrhardas Hòrnhauzenas) 1260 VII 13, Kryžiuočių ordino didysis magistras (1255–1256), Livonijos ordino magistras (1257–1260). Palaikė taiką su Lietuvos valdovu Mindaugu, bet kovojo su žemaičiais. Kai žemaičiai 1257 puolė Klaipėdą, paskubomis jo surinktą kariuomenę (40 Livonijos riterių ir apie 500 kuršių) jie sumušė. Žuvo 12 riterių, daug kuršių, Burhardas Hornhauzenas ir Kuršo komtūras buvo sužeisti. Tačiau Klaipėdos žemaičiams užimti nepavyko. Kai 1258 pabaigoje žemaičiai nusiaubė Kuršą, sukilę žiemgaliai išsivadavo iš Burhardo Hornhauzeno valdžios. Jų žemėje Burhardo Hornhauzeno tik ką pastatytą Duobelės pilį 1259 pradžioje apgulė žemaičiai, bet jos neužėmė. Burhardo Hornhauzeno vadovaujama Livonijos ir kryžininkų kariuomenė 1259 pradžioje žemaičių buvo sumušta Skuodo mūšyje. Verždamasis į Lietuvą ir remiamas Kryžiuočių ordino, 1259 pavasarį Burhardas Hornhauzenas Karšuvoje pastatydino Georgenburgo pilį; žemaičiai ją izoliavo. 1260 vasarą Livonijai, kryžiuočiams ir danams iš Šiaurės Estijos išžygiavus atblokuoti šią pilį, žemaičiai gudriu manevru į Kuršą priešui primetė Durbės mūšį (1260). Kryžiuočių kariuomenė patyrė didžiausią XIII a. pralaimėjimą; Burhardas Hornhauzenas žuvo.

L: Dusburgietis P. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 136, 141, 143, 380, 383; Lietuvių karas su kryžiuočiais. V., 1964, p. 151, 152, 154; Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje. V., 1989, p. 117, 119–121, 125–127, 180.

Edvardas Gudavičius