Mažosios Lietuvos
enciklopedija

briedis

elninių šeimos miško žvėris, paplitęs Mažojoje Lietuvoje.

bredis (lot. Alces alces). Klaipėdos krašte jis vadinamas elniu, o elnias – briedžiu. Elninių šeimos atrajojantis iki 2,8 m ilgio ir 1,9 m aukščio per pečius, 300–400 kg sveriantis miško žvėris. Ragus su mentėmis turi tik patinai. Mažojoje Lietuvoje (Kuršių nerijoje) briedžių ragai buvo platūs (70–86,5 cm). Didžiausius ragus turi 9–12 metų patinai. Briedžiai buvo paplitę Šiaurės Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Kai kur jų skaičius sumažėjo, o Vakarų kraštuose briedžiai visai išnyko. Klaipėdos krašte 1914 buvo 25 briedžiai, 1926 – 75. 1918–1919 žiemą briedžiai labai nukentėjo, nes besitraukdama vokiečių kariuomenė juos naikino. Taip buvo ir Antrojo pasaulinio karo metais bei per sovietinę okupaciją. 1932 Klaipėdos krašte dar buvo 173 briedžiai. Iki 1944 mėgta fotografuoti briedžius Kuršių nerijoje – einančius per smėlynus, besimaudančius jūroje. Mažojoje Lietuvoje briedžiai buvo plačiai žinomi. Dažname mieste buvo pastatytos bronzinės briedžių skulptūros, briedžių ragai vaizduoti giminių ir miestų (Alnos, Šilutės ir kitų) herbuose. Su briedžiais susiję dažni vietovardžiai (Briedbaliai, Briedlaukiai, Briedupė, Briedžiuliai, Briedžių sala ir kiti). Daug briedžių gyveno ir Nemuno deltos pelkynuose.

MLFA

Iliustracija: Briedis prie Baltijos / Iš Petro Babicko knygos „Gintaro krantas“, 1932