Mažosios Lietuvos
enciklopedija

brandos apeigos

apeiginiai veiksmai, žymintys fiziologinę ir socialinę jaunuomenės brandą.

brandõs ãpeigos, apeiginiai veiksmai, žymintys fiziologinę ir socialinę jaunuomenės brandą. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje didžiausią socialinę reikšmę turėjo konfirmacijos apeigos, atliekamos konfesijoje. Perėjimą į jaunystę žymėjo kai kurios pasaulietinės apeigos. Svarbiausios pasaulietinės vaikinų brandos apeigos – įšventinimas į bernus. Jos vykdavo bendraamžių bendrijoje. XX a. pradžioje šios apeigos retos. Brandos apeigos atliekamos savaitgaliais arba per vakarėlį po talkos, jaunimo sueigoje. Pvz., Butkų kaime (Priekulės parapijoje) naujokai buvo įšventinami naktį. Vyresnieji jiems liepdavo belstis į merginų langus, kad šios įsileistų. Vienas vyresniųjų persirengdavo šeimininku, naujokus mušdavo lazda ar bizūnu, o vartus uždarydavo. Norėdamas patikrinti naujokų drąsą ir vikrumą, tikrasis šeimininkas paleisdavo kelis šūvius iš medžioklinio šautuvo. Vyresnieji jaujoje mokė jaunuolius, kaip eiti pas mergas. Tik po brandos apeigų vaikinas galėjo dalyvauti kaimo jaunimo veikloje, privalėjo laikytis šios bendrijos elgesio normų. Merginų brandos apeigos vykdavo per linamynį. Klaipėdos krašto pietinėje dalyje ir Vakarų Lietuvoje buvo paplitęs binkiavimo paprotys. Du vaikinai naujokę laikydavo už pečių ir kojų, jos sėdynę padaužydavo į binkį (rąstą mintuvams įtvirtinti). Pavadinimas įrašymas į mergas, įšventinimas liudija, kad tai buvo iniciacinis paprotys. Nemažai atsiminimų tvirtinama, kad tai būdavęs pokštas, nes binkiuodavo atsiliekančius, t. p. ir vyrus. Uždedant vainikėlį ar veliumą, būdavo pabrėžiama jaunosios ir jos jaunesnės sesers ar pamergės branda, teisė tekėti. Dažniau buvo paplitęs paprotys į merginų būrį mesti vainiką. Tikėta, kad jį pagavusioji ištekės pirmoji. Merginai būdavo užrišamos akys, kai jai uždėdavo vainiką arba kai jį mesdavo. Jaunikis į vaikinų būrį mesdavo mirtų puokštelę. XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje dar gyvavo paprotys simboliškai surišti žmogų, pirmą kartą gyvenime dirbantį kokį nors darbą, atvykusį mokytis arba į svečius. Taip siekta priversti jį išsilaisvinti.

L: Šaknys Ž. B. Brandos apeigos Lietuvoje: XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje // Lietuvos etnologija. T. 1. V., 1996.

Žilvytis Šaknys

Iliustracija: Po kunigo Martyno Klumbio surengtų įžegnojimo-konfirmacijos apeigų Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos jaunimui, 1953 / Iš Magdalenos Klumbytės-Piklaps albumo