bokštai

bókštai, aukšti vertikalūs statiniai ar pastatų dalys. Mažojoje Lietuvoje seniausi – gynybos bokštai XIII a. I pusėje skalviai, sembai, notangai prie savo medinių pilių statė mišrių konstrukcijų (akmenų ir rąstų) gynybos bokštus. Tokius galėjo turėti Raganitės, Ramigės, Sugurbės, Tvankstės, Partegalos pilys. Su bokštais savo pilis statė Kryžiuočių ordinas. Ordino laikų bažnyčių bokštai – varpinės bei pastato paskirties ženklas – skirti ir gynybai (buvo tvirti, su šaudymo angomis). Vėlesnių laikų bažnyčių bokštai jau buvo puošnesni. Mažojoje Lietuvoje vyravo bažnyčios su vienu bokštu, kartais pristatomu prie senesnio bažnyčios statinio (pvz., Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčioje). Bokštai, kaip valdžios ženklas, buvo statomi ir prie rotušių (Tilžės rotušė, 1753–1755). XVIII a. Baltijos pakrantėse pradėta statyti švyturių bokštus (švyturys). XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje miestuose pradėta statyti vandentiekio bokštus, dažnai puošnios išvaizdos (Įsruties bokštas). Plito inžineriniai bokštai (geodeziniai, navigaciniai ir kitokie). XIX a. pabaigoje turtingesnius miestiečių namus, svarbesnes įstaigas (Klaipėdos paštą) pagal istorizmo stiliaus madą puošdavo įvairiais dekoratyviniais bokštais. XIX a. pabaigoje ant kalvų būdavo statomi vadinamieji Bismarcko bokštai – apžvalgos punktai ir Vokietijos imperijos simbolis.

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ragainės priešpilio bokštas, 1995

Iliustracija: Švetės kryžiuočių pilies devyniaaukštis bokštas / Iš Clasen K. H. knygos „Die mittelalteriche Kunst im Gebiete des Deutschordensstaates Preußen“. Bd. I: Burgbauten, Königsberg, 1927