Bladija

Bladijà (vok. Bladiau; rus. Piatidorožnoje), bažnytkaimis ir valsčius Varmėje, Šventapilės apskrityje, prie Pardagalos upės, 11 km į šiaurės rytus nuo Šventapilės. 1401 minima Bladie, 1423 Bladia. Balgos komtūras įkūrė Bladiją varmių žemėje apie 1300, nes 1337 jau minima Bladijos gyvenvietė su veikiančia bažnyčia. Aplink Bladiją liko gyventi daug varmių. Tai liudija prūsiškos kilmės vietovardžiai, pvz. (sulietuvinti): Deiseiniai (1419 Deisien), Kiršaičiai (1419 Kirsieyten), Kvilytai (1419 Queliten), Kaimkalniai (1419 Kamkal), Lankai, Pakarava (1419 Packaraw), Palabyčiai (1301 Pallabithen), Paplaukiai (1421 Papelauken), Parteiniai (1468 Parteyn), Podelyčiai, Puoriai (1415 Poren), Rausnikai, Rejotai (1262 Reiotiten), Skranda (kalnas, 1310 Scrando), Stutėnai, Varnikaimis (1419 Warnikaym), Vindikaimis (1258 Windekaymen), Vorvaijos (1409 Worwayn). Bladija kūrėsi palei senąjį vieškelį Aismarių kryptimi. Abipus susiklostė tankiai užstatytos gatvės. Ties svarbiausia kryžkele XIV–XV a. pastatyta bažnyčia. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo gerai išlikusi senoji gyvenvietės struktūra. Bladijai priklausė ir keli viensėdžiai pakelėse, tačiau vyravo senovinė žemėvalda – ilgi žemės rėžiai nuo Bladijos branduolio sodybų. 1939 buvo 1217 gyventojų. Sovietmečiu bažnyčia nugriauta, namai nugyventi. 1996 tebuvo šventoriaus tvora, suniokotas paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms. Vietovardžio kilmė vandenvardinė: iš baltų blad- < indoeuropiečių bhlod- – žlugti, mirkti, tižti.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas