Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Beržininkų piliakalnis

XI–XIII a. piliakalnis netoli Beržininkų.

Béržininkų pliakalnis archeologinėje literatūroje kartais minimas kaip Warnicken bei Wilhelmshorst. Tai natūralioje kalvoje įrengtas vienas gražiausių krantinio tipo piliakalnis su dviem aikštelėmis. Pirmoji – kvadratinė, 40×40 m dydžio ir visu perimetru sutvirtinta 2 m aukščio pylimu. Iš šiaurės, rytų ir pietų ją supa antras 4 m aukščio pylimas. Tarp pylimų yra 1,5 m gylio griovys. Iš pietvakarių prie pirmosios aikštelės 10 m žemiau yra antra trapecijos formos 100×85 m dydžio aikštelė. Iš pietų ir šiaurės ji taip pat apsaugota 2,5 m aukščio pylimu. Piliakalnio šlaitai dirbtinai pastatinti. XIX a. 7 dešimtmetyje Beržininkų piliakalnį bandė kasinėti Wulffas, 1878 kasinėjo A. Boenigkas. 1950 piliakalnį žvalgė F. Gurevič, tada aikštelėje konstatuotas 0,25 m kultūrinis sluoksnis, aptikta lipdytinės keramikos. Datuojamas XI–XIII amžiumi.

L: Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. Berlin, 1908 S. 180–181.

Valdemaras Šimėnas